Laiptinėse gali slėptis stafilokokas

Nevalomos arba blogai valomos laiptinės gali būti pavojingų ligų šaltinis. Bendrovės „Mano būstas“ užsakymu sostinėje atliktas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistų tyrimas - paaiškėjo, kad blogai valomose ar nevalomose laiptinėse bakterijų ir pelėsinių grybų kiekis dešimteriopai didesnis nei nuolat valomose bendro naudojimo patalpose.

Blogai valyti tas pats kaip nevalyti

Bendrovės „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovas Arūnas Kubilius teigė, kad toks tyrimas atliktas pirmą kartą: „Turėjome tam tikrų klausimų iš valymo srities, ar laiptinė, kurią nuolat prižiūri ir valo įmonės, pavieniai asmenys, skiriasi nuo tos laiptinės, kurios galbūt niekas neprižiūri. Ištyrėme apie 10 laiptinių, dalis jų buvo valomos nuolat, o dalis valomos nesistemingai arba kelis kartus per metus. Tyrimo išvadose pamatėme, kad laiptinėse yra labai didelis pelėsinių grybų kiekis, taip pat buvo rasta daug bakterinių štamų. Vienu atveju buvo rastas net auksinis stafilokokas! Tai labai pavojinga bakterija, ypač silpnos imuninės sistemos žmonėms“.

Jis akcentavo, kad į šį faktą visuomenė turėtų atkreipti dėmesį, mat bandydami sutaupyti žmonės atsisako kvalifikuotos valymo pagalbos. Tačiau sutaupytas vienas kitas litas, pasak A.Kubiliaus, gali baigtis sveikatos praradimu.

Auksinio stafilokoko bakterijos gali lemti plaučių, širdies vožtuvų, sąnarių, kaulų ar kito žmogaus organo uždegimą. Jeigu imunitetas nusilpęs, auksinis stafilokokas su krauju gali patekti į bet kurį organą ir jį pažeisti.

Tyrimai buvo daromi Žirmūnuose, Justiniškėse, Viršuliškėse, kituose sostinės rajonuose. Buvo tirtos laiptinių, butų durys, turėklai, radiatoriai.

A.Kubilius teigė, kad yra tokių namų, kur dalis laiptinių valoma, dalis - ne.

Ištyrus įėjimo duris valomoje ir nevalomoje laiptinėse bendras mikroorganizmų skaičius skyrėsi atitinkamai nuo 140 KSV (koloniją sudarantys vienetai) iki 1335 KSV.

„Mūsų jėgomis („Mano būsto“ - aut. past.) valoma apie 70-80 proc. laiptinių, kitos laiptinės valomos individualiai arba nevalomos. Tose laiptinėse, kurios gerai valomos, rasta kur kas mažesni kiekiai bakterijų“, - sakė jis.

Pasidomėkite, kas ir kaip valo

„Pagrindinis dalykas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, laiptines reikia valyti periodiškai, ne mažiau kaip du kartus per savaitę, valyti drėgnuoju būdu, kad nesukeltumėte esamų bakterijų“, - patarė bendrovės „Mano aplinka“ direktorius Mindaugas Strigockis.

Be to, pasak jo, reikėtų paisyti, kaip apskritai laiptinės valomos, ar ūkiniu būdu, „kur nusamdyta moteriškė su daugkartinio naudojimo skudurėliu ir tik pravalo dulkes, ar yra tvarkingai valoma laiptinė“.

M.Strigockio teigimu, nekokybiškas valymas nuo nevalymo beveik nesiskiria. Jeigu valoma sausai, apnašos lieka ant grindų ar ant sienų - tai higieniniu požiūriu padėties nepakeičia.

Paklaustas, kokiomis priemonėmis tikslinga valyti bendrojo naudojimo patalpas, kad būtų išvengta pavojingų mikroorganizmų, „Mano aplinkos“ direktorius teigė, jog reikia pirmiausia individualiai atsižvelgti į laiptinę.

„Reikia reguliariai valyti su plovikliais, dezinfektantais, nuolat keisti ir plauti valymo priemones, kuriomis valomos laiptinės, - kalbėjo jis. - Dėl valiklių žmonės gali konsultuotis su valymo įmonėmis arba samdyti tas įmones, kurios gali atlikti šį darbą kvalifikuotai. Ne paslaptis, kad yra samdomos bobutės, ko gero, čia gali būti dar ir nelegalaus darbo klausimas. Atsiradus nenumatytam įvykiui, būtų sunku pareikalauti tam atsakomybės“.