Krūties vėžys išgydomas, jei esi budri

Nors diag­nos­ti­kos me­to­dai to­bu­lė­ja, Lie­tu­vo­je, kaip ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, krū­ties vė­žys iš­lie­ka daž­niau­sia pik­ty­bi­ne li­ga tarp mo­te­rų. „Vien Šiau­liuo­se per me­tus at­lie­ka­ma apie 300-400 krū­ties ope­ra­ci­jų, iš jų dėl vė­žio - apie 150. Ki­tos – dėl ge­ry­bi­nės pa­to­lo­gi­jos, ku­ri po me­tų ki­tų, ga­li virs­ti į vė­žį“, – sa­ko gy­dy­to­jas chi­rur­gas Min­dau­gas Šat­kaus­kas.

Diag­no­zei nu­sta­ty­ti – vi­sos ga­li­my­bės

Anot chi­rur­go M. Šat­kaus­ko, di­džiau­sias ser­ga­mu­mas krū­ties vė­žiu – tarp 55–65 me­tų mo­te­rų.

„Mo­te­rys re­gu­lia­riai ne­si­tik­ri­na krū­tų ir ne­si­gy­do iki­vė­ži­nių krū­tų li­gų, – ap­gai­les­tau­ja gy­dy­to­jas. – Kad ko­va su vė­žio li­ga bū­tų sėk­min­ga, bū­ti­nas są­mo­nin­gas, ak­ty­vus da­ly­va­vi­mas. Kiek­vie­na mo­te­ris nuo 20 iki 30 me­tų kas 1–2 me­tai tu­rė­tų pa­si­tik­rin­ti krū­tis pas krū­tų spe­cia­lis­tą – ma­mo­lo­gą, o nuo 40 me­tų re­ko­men­duo­ja­ma tik­rin­tis kas­met“.

Krū­tų rent­ge­no ty­ri­mo, va­di­na­mos ma­mog­ra­fi­jos, me­tu ga­li­ma pa­ste­bė­ti neap­čiuo­pia­mus pa­ki­ti­mus, ku­riuos bū­tų įma­no­ma ap­čiuop­ti tik praė­jus 1,5–2 me­tams.

„Pas­ta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus krū­tų vė­žys „jau­nė­ja“, to­dėl ypa­tin­gas dė­me­sys krū­tims tu­rė­tų bū­ti ski­ria­mas jau nuo 25–30 me­tų“, – da­li­ja­si pa­tir­ti­mi me­di­kas.

Ki­tas svar­bus ty­ri­mas – krū­tų echos­ko­pi­ja. Ji lei­džia diag­no­zuo­ti ne tik ne­pik­ty­bi­nius ar pik­ty­bi­nius aug­lius, bet ir cis­tas, trau­mi­nius, už­de­gi­mi­nius po­ky­čius. Be to, echos­ko­pi­ja – tin­ka­mas bū­das tir­ti krū­tis su imp­lan­tais.

Di­des­nė ri­zi­ka su­si­rgti krū­ties vė­žiu yra toms mo­te­rims, ku­rių ar­ti­ma gi­mi­nai­tė sir­go (nu­sta­ty­ti ge­nai BRCA1 ir BRCA2), ne­gim­džiu­sioms, krū­ti­mi ne­mai­ti­nu­sioms, taip pat toms mo­te­rims, ku­rioms anks­ti pra­si­dė­jo menst­rua­ci­jos ar vė­ly­va me­no­pau­zė, dau­giau nei 10 me­tų nau­do­ju­sioms kont­ra­cep­ti­kus.

„Ri­zi­kos veiks­niai nė­ra tai­syk­lės, o tik ri­zi­kos laips­nio pa­di­dė­ji­mas“, – sa­ko chi­rur­gas M. Šat­kaus­kas.

Gy­dy­mas in­di­vi­dua­lus

Su­sir­gęs bet ko­kia li­ga žmo­gus no­ri ži­no­ti, kad jam pa­ren­ka­mas tin­ka­miau­sias gy­dy­mas. Ypač tai svar­bu ser­gant to­kio­mis li­go­mis, kaip vė­žys.

„Il­gus me­tus bu­vo įpras­ta, kad ser­gant krū­ties vė­žiu tai­ko­mas stan­dar­ti­nis gy­dy­mas, ta­čiau šiuo me­tu ser­gan­čio­s krū­ties vė­žiu tu­rė­tų ži­no­ti, kad šios li­gos gy­dy­mas in­di­vi­dua­lus ir kad kai­my­nei pa­skir­ti vais­tai ne­bū­ti­nai tiks ir jums, – tvir­ti­na M. Šat­kaus­kas. – Pa­vyz­džiui, hor­mo­nų te­ra­pi­ja ne­bus pa­skir­ta, jei na­vi­ke ne­bus ras­ta hor­mo­nų re­cep­to­rių, o bio­lo­gi­niai vais­tai ne­bus ski­ria­mi, jei na­vi­ke ne­bus ap­tik­ta HER2 bal­ty­mo“.

Gy­dy­mo tak­ti­ką nu­sta­to ne vie­nas gy­dy­to­jas, o ke­li spe­cia­lis­tai – chi­rur­gas, che­mo­te­ra­peu­tas, ra­dio­lo­gas, pa­ti pa­cien­tė ir­gi ne­lie­ka nuo­ša­lė­je.

Sie­kiant su­nai­kin­ti krū­ty­je esan­tį pik­ty­bi­nį na­vi­ką ir ne­leis­ti vė­ži­nėms ląs­te­lėms plis­ti į ki­tas kū­no da­lis, daž­niau­siai tai­ko­mas kom­bi­nuo­to gy­dy­mo me­to­das.

„Chi­rur­gi­nis gy­dy­mas tai­ko­mas be­veik vi­sa­da, iš­sky­rus, kai yra ypač sun­ki pa­cien­tės būk­lė, kai li­ga taip iš­pli­tu­si, kad neį­ma­no­ma to at­lik­ti tech­niš­kai, kai yra dau­gy­bi­nės me­tas­ta­zės ki­tuo­se or­ga­nuo­se ar­ba, kai pa­ti pa­cien­tė at­si­sa­ko ope­ra­ci­jos, – pa­sa­ko­ja chi­rur­gas. – Jau­nos pa­cien­tės no­ri iš­sau­go­ti krū­tį, vy­res­nės be­veik vi­sa­da pa­si­kliau­na juos kon­sul­tuo­jan­čių me­di­kų nuo­mo­ne“.

Ne­su­dė­tin­ga, ta­čiau rei­ka­lau­ja at­sa­kin­gu­mo

Anot chi­rur­go M. Šat­kaus­ko, krū­ties ope­ra­ci­ja, ly­gi­nant su pil­vo or­ga­nų on­ko­lo­gi­nė­mis ope­ra­ci­jo­mis, nė­ra la­bai su­dė­tin­ga. Kur kas su­dė­tin­giau yra tei­sin­gai pa­rink­ti tak­ti­ką – nu­sta­čius li­gą su­da­ry­ti gy­dy­mo pla­ną: gy­dy­mą pra­dė­ti nuo ope­ra­ci­jos ar che­mo­te­ra­ci­jos, jei nuo che­mo­te­ra­pi­jos, tai ko­kios? Jei ope­ruo­ti – ša­lin­ti vi­są krū­tį ar at­lik­ti tau­so­jan­čią ope­ra­ci­ją, ša­lin­ti vi­sus pa­žas­ties limf­maz­gius ar su­ras­ti taip va­di­na­mą­jį sar­gi­nį limf­maz­gį? At­lik­ti krū­ties re­konst­ruk­ci­ją ar ati­dė­ti ją po spin­du­li­nio gy­dy­mo?

„Krū­ties vė­žys – ap­gau­lin­ga li­ga, ta­čiau šian­dien, nau­do­jant efek­ty­vius, tin­ka­mai pa­rink­tus te­ra­pi­nio ar chi­rur­gi­nio gy­dy­mo bū­dus, ją ga­li­ma sėk­min­gai iš­gy­dy­ti“, – tvir­ti­na gy­dy­to­jas.

At­lie­kant krū­ties vė­žio ope­ra­ci­ją pa­pras­tai pa­ša­li­na­mi ir pa­žas­ties limf­maz­giai. Limf­maz­gių pa­ša­li­ni­mas yra bū­ti­nas sie­kiant įsi­ti­kin­ti, kad krū­ties vė­žys neišp­li­to už krū­ties ri­bų ir pa­rink­ti tin­ka­miau­sią to­les­nę gy­dy­mo tak­ti­ką. Esant la­bai ma­žiems na­vi­kams krū­ty­je jų iš­pli­ti­mas į pa­žas­ties limf­maz­gius pa­si­tai­ko re­tai, to­dėl to­kiu at­ve­ju iš­pli­ti­mo įver­ti­ni­mui pa­kan­ka pa­ša­lin­ti vie­ną, taip va­di­na­mą sar­gi­nį limf­maz­gį pa­žas­ty­je.

Svar­biau­sia – ar­ti­mų­jų mei­lė ir pa­lai­ky­mas

Rea­bi­li­ta­ci­ja su­si­rgus on­ko­lo­gi­ne li­ga pra­si­de­da tuo mo­men­tu, kai nu­sta­to­ma diag­no­zė, ir tę­sia­si vi­są gy­dy­mo lai­ko­tar­pį. „Svar­biau­sia, kad jos me­tu ir pa­ti pa­cien­tė bū­tų suin­te­re­suo­ta bei ak­ty­vi rea­bi­li­ta­ci­jos da­ly­vė, – sa­ko me­di­kas. – Li­go­ni­nė­je pa­cien­tėms at­lie­ka­mas tos ran­kos pu­sės, ku­rio­je bu­vo at­lik­ta ope­ra­ci­ja, ma­sa­žas, spe­cia­lūs pra­ti­mai. Vė­liau – poo­pe­ra­ci­nė rea­bi­li­ta­ci­ja, pa­cien­tės vyks­ta į sa­na­to­ri­ją ar­ba rea­bi­li­ta­ci­ją at­lie­ka am­bu­la­to­riš­kai“.

Nu­ga­lė­jus krū­ties vė­žį ir to­liau rei­kia re­gu­lia­riai lan­ky­tis pas on­ko­lo­gus – da­ry­ti spe­cia­lius ty­ri­mus, ste­bė­ti, ar li­ga neat­si­nau­ji­na, ar ne­rei­kia pa­pil­do­mo gydymo/operacijos.

„Diag­no­zuo­ta on­ko­lo­gi­nė li­ga kiek­vie­nam žmo­gui tar­si pra­ne­ša, kad pra­si­dės po­ky­čiai, su­si­ję su jo svei­ka­ta ir gy­ve­ni­mu, ta­čiau ne­te­kus krū­ties vi­sų pir­ma rei­kia įsi­sa­mo­nin­ti, kad gy­ve­ni­mas ne­si­bai­gė. Kad ne­pa­lūž­tų, mo­te­rys bu­ria­si į to­kius pat iš­gy­ve­ni­mus pa­ty­ru­sių mo­te­rų drau­gi­jas, kur ga­li­ma su­si­tik­ti su li­ki­mo drau­gė­mis, pa­bend­rau­ti, su­lauk­ti pa­ta­ri­mų ar pa­lai­ky­mo“, – sa­kė gy­dy­to­jas M. Šat­kaus­kas..

Per che­mo­te­ra­pi­ją pra­ras­ti plau­kai atau­ga. Krū­tį taip pat ga­li­ma at­kur­ti. Tam nau­do­ja­mi pa­čios mo­ters au­di­niai (iš nu­ga­ros, pil­vo apa­čios ar tau­ki­nės) ar­ba imp­lan­tai. Ga­li­ma pa­si­rink­ti išo­ri­nius krū­ties pro­te­zus, ku­riuos kom­pen­suo­ja li­go­nių ka­sos.

Jei­gu jums pa­ša­li­no limf­maz­gius:

Vos pa­ste­bė­ju­si pir­muo­sius ran­kos ti­ni­mo po­žy­mius, pra­neš­ki­te gy­dy­to­jui.

Ne­leis­ki­te im­ti krau­jo ty­ri­mams iš ran­kos, ku­ri yra ope­ruo­tos krū­ties pu­sė­je.

Ne­leis­ki­te už­dė­ti krau­jo spau­di­mo ma­tuok­lio man­že­tės ant tos ran­kos.

Ven­ki­te ta ran­ka ne­šti sun­kius ne­šu­lius.

Ant tos ran­kos ne­mū­vė­ki­te ver­žian­čių apy­ran­kių, laik­ro­džių, žie­dų bei ki­tų pa­puo­ša­lų.

Mū­vė­ki­te pirš­ti­nes dirb­da­ma so­de ar ki­tus dar­bus, ku­rių me­tu ga­li­ma įsi­pjau­ti ar su­si­žeis­ti ran­ką.

Mankš­tin­ki­te ran­ką kaip iš­mo­ko­te li­go­ni­nė­je.

Ne­per­kais­ki­te sau­lė­je.