KNC vadovė Zita Tomilinienė sako, kad centras susiduria su didele problema – sveikatos priežiūros įstaigose moterys neinformuojamos apie galimybę gauti nemokamą pagalbą. Su Sveikatos apsaugos ministerija esą buvo tariamasi dėl bendradarbiavimo, tačiau jau metus laiko reikalas nepajudėjo iš mirties taško.

„Visų pirma, moteris turi sužinoti, kad tokia pagalba yra. Mes jau prieš metus ėjome pas sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, prašydami, kad jis pasirašytų įsakymą, kuriuo įpareigotų gydytojus suteikti moterims informaciją, kurios kreipiasi dėl aborto. Kad medikai joms pasakytų, kad galite gauti nemokamą psichologinę konsultaciją ir kitą pagalbą. Ministras mums pasakė, kad tai labai gera idėja, pasitarsiu su Ginekologų asociacija, jei gausiu jų palaikymą, tai bus galima pasirašyti tokį įsakymą. Tačiau jau metai praėjo ir niekas nepajudėjo“, – Eltai sakė Z. Tomilinienė.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė sako, kad neplanuotas nėštumas moterims gali sukelti įvairių emocinių, socialinių ir materialinių sunkumų, jos gali jaustis pasimetusios, vienišos, išsigandusios. Gera nėščiųjų psichologinė ir fizinė savijauta yra itin svarbi, kadangi nuo to priklauso ne tik jų pačių, bet ir kūdikio gyvenimo gerovė bei sveikata. Jai pritaria ir Z. Tomilinienė.

„Jau penkerius su puse metų dirbame ir visos pas mus apsilankiusios moterys sako, kad jos patiria spaudimą daryti abortą. Dažniausiai spaudimą patiria iš savo partnerių, iš savo šeimos narių, visi gąsdina, kad nesugebės auginti vaiko, kad paprastesnis sprendimas yra abortas“, – sakė Z. Tomilinienė.

A. Kubilienės teigimu, šiuo metu krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims valstybinio pagalbos mechanizmo nėra, tačiau šioje srityje aktyviai veikia visuomeninės iniciatyvos ir nevyriausybinės organizacijos.
Problema, komiteto pirmininkės teigimu, kad moterys apie tokius centrus, jų veiklą ir teikiamą nemokamą pagalbą neinformuojamos sveikatos priežiūros įstaigose.

„Per penkerius KNC gyvavimo metus nė viena nėščioji į šią organizaciją nesikreipė gydytojų patarimu – apie centro teikiamą pagalbą jos susižinojo iš draugų ir pažįstamų. Būtina didesnė informacinė sklaida, kad visos moterys, išgyvenančios krizinį nėštumą, galėtų šia pagalba pasinaudoti. Reikia palaikyti ir skatinti tokių nevyriausybinių organizacijų plėtrą, stiprinti jų dalyvavimą viešajame gyvenime, siekti glaudesnio bendradarbiavimo su medikų bendruomene, Lietuvos akušerių-ginekologų draugija bei Jaunųjų gydytojų asociacija. Be to, KNC yra svarbus sprendžiant demografines problemas“, – sako A. Kubilienė.

Krizinio nėštumo centras teikia pagalbą tiek pirmą kartą besilaukiančioms moterims, tiek vyrams, kurie išgyvena dėl neplanuoto jų partnerių nėštumo, tiek daugiavaikėms motinoms, kurioms nenumatytas nėštumas kelia papildomų ekonominių rūpesčių.

Z. Tomilinienės teigimu, į centrą kasmet kreipiasi apie 300 moterų ir apie 20 vyrų. Dažniausia kreipimosi priežastis – neplanuotas nėštumas.

KNC dirba psichologai, ginekologai, akušeriai, teisininkai, genetikai, talkina savanoriai. Ši organizacija vykdo tęstinius projektus, kuriuos finansuoja įvairūs fondai, verslo įmonės bei privatūs asmenys.
KNC nurodo, kad 2018 m. nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims suteikė beveik 1300 konsultacijų bei finansinės paramos už beveik 13 tūkst. eurų.