Koronavirusas - mes ne vieni

Estai ir vėl pirmi

Estijoje nepaprastoji padėtis buvo paskelbta kovo 12-ąją. Jeigu šalies vyriausybė nenuspręs kitaip, ji galios iki gegužės 1-osios.

Jai galiojant buvo uždarytos šalies bendrojo ugdymo ir aukštosios mokyklos, uždrausti masiniai vieši renginiai, apribotas susisiekimas su visomis salomis, uždaryti sporto klubai ir treniruoklių salės, sustabdyta SPA, baseinų ir vandens centrų veikla. Savo veiklą turėjo nutraukti dienos centrai ir vaikų žaidimo kambariai, muziejai, teatrai ir kino teatrai. Taip pat šalis uždarė sienas užsienio piliečiams, o visi Estijos gyventojai, grįžtantys į šalį po kovo 17-osios, privaloma tvarka dvi savaites turės praleisti karantine.

Estijos informacinių sistemų departamentas gyventojus perspėjo, kad susidariusia situacija bando pasinaudoti sukčiai. Jie siuntinėja elektroninius laiškus, kuriuose siūlomas papildomas darbas namuose ir taip platinami kompiuteriniai virusai. Virusus bandoma platinti ir prisidengiant Sveikatos departamento vardu, todėl specialistai pataria visus įtartinus elektroninius laiškus trinti nė neskaičius.

Kalbant apie Lietuvą, Estijos ambasados atstovės Piret Nomelos (Piret Nõmmela) teigimu, pasitaikė keli atvejai oro uoste ir pasienyje, kada prireikė diplomatų įsikišimo. Ji pasidžiaugė, kad, padedant ir Lietuvos URM, visi klausimai operatyviai buvo išspręsti.

„Ambasada buvo informuota, kad vis dar yra estų piliečių, norinčių grįžti iš Ispanijos jungiamaisiais, Lietuvos organizuojamais, skrydžiais. Gali būti, kad per artimiausias dienas tranzitu vykstančių žmonių bus ir daugiau. Tikimės, kad jų kelionės į Estiją vyks sklandžiai, nes pratęsti tranzitinio eismo per Lietuvą terminai“, - sakė ambasados darbuotoja.

Pagrindine šios dienos problema ji įvardino sustabdytus autobusų reisus, dėl ko norintys grįžti namo priversti nuomotis automobilius arba naudotis taksi paslaugomis.

Latvija uždarė sienas

Latvija sienas oro, sausumos ir jūrų transportui uždarė kovo 17 dieną. Nuo minėtos dienos iki balandžio 14-osios draudžiamas žmonių vežimas oro bei jūrų transportu, geležinkeliais ir autobusais. Krovininis transportas ir toliau galės kursuoti.

Taip pat krašte buvo uždrausti ir masiniai renginiai. Išimtis daroma tik tokiems susibūrimams, kuriuose dalyvauja ne daugiau 50 asmenų, tačiau ir jie turi baigtis iki 23-ios valandos.

Valstybiniai egzaminai Latvijos mokyklose jau dabar perkelti į gegužę.

Latvijos Respublikos ambasada patikslino, kad paskelbus karantiną ji sulaukė daugybės savo tautiečių skambučių, tačiau problemų ar panašių incidentų, kaip Lenkijos pasienyje, fiksuota nebuvo.

Nors Latvija sienas uždarė kovo 17 dieną, tranzitu per Lietuvą kaimyninės šalies piliečiai namo netrukdomi gali grįžti iki kovo 23 dienos, tad, tikėtina, visi norintieji šia galimybe spės pasinaudoti.

Lenkijos pasienyje - automobilių eilės

Lenkija pirmadienį, kovo 16-ąją, šalyje uždraudė visus vidaus skrydžius. Tarptautiniai skrydžiai uždrausti ir šalis uždaryta užsieniečiams nuo kovo 14-os.

Šalyje uždarytos mokyklos, universitetai ir pramoninių prekių parduotuvės. Per karantiną dirba tik vaistinės, maisto prekių parduotuvės ir skalbyklos.

Ypač daug problemų Lenkijos paskelbtas karantinas pridarė vežėjams ir prie jos sienos įstrigusiems Lietuvos piliečiams.

Tik kai lietuviai ėmė blokuoti kelius Lenkijos ir Vokietijos pasienyje, pasirodė informacija, jog: „per Lenkiją organizuotu konvojumi praleidžiami autobusai ir mikroautobusai - sienos kirtimas numatytas Soviecko pasienio punkte, bet lengvieji automobiliai įvažiuoti negalės“.

Pastarųjų savininkai turėjo skubiai vykti į Frankfurto prie Oderio centrinę geležinkelio stotį. Visi automobilių keleiviai privalėjo išlipti stotyje, kur jų nuo kovo 17 dienos laukė specialus traukinys (650 vietų). Lengvieji automobiliai iki kovo 17 dienos turėjo pasiekti Zasnicą. Iš ten keltu, bet tik 250 automobilių ir jų vairuotojų, žadėta pargabenti į Klaipėdą. Daliai įstrigusių asmenų tai padaryti pavyko ir jie išplaukė į Lietuvą, tačiau dabar svarstoma, ar Klaipėda yra pasirengusi juos priimti.

Vežėjams taip pat nepasisekė. Nors siekiant padidinti pralaidumą Lietuvos ir Lenkijos pasienyje buvo atidarytas antras patikros punktas, kiek sumažėjusios krovininio transporto eilės netruko vėl išaugti. Eilėmis skundžiasi ir iš Vokietijos pusės vykstantys tolimųjų reisų vairuotojai.

Lenkijos ambasada, kurios buvo paprašyta pakomentuoti pasienyje susidariusią situaciją bei patikslinti, ar yra Lietuvoje įstrigusių ir pagalbos prašiusių Lenkijos piliečių, bendrauti nebuvo nusiteikusi ir visais klausimais nurodė kreiptis į Lenkijos URM.

Rusija atsiribojo, bet su išimtimis

Rusija, paskelbus pandemiją, skubiai uždarė sienas su Kinija bei kaimyninėmis Azijos šalimis. Vėliau, virusui pasirodžius Europoje, buvo apribotas susisiekimas su ES valstybėmis bei sustabdytas užsieniečių įvažiavimas per Lenkiją ir Norvegiją. Vėliau buvo nutrauktas geležinkelio susisiekimas su Latvija, Moldova ir Ukraina. Galiausiai Rusija nusprendė atsiriboti ir nuo Baltarusijos.

Užsieniečiams ir Rusijos Federacijos pilietybės neturintiems asmenims kaimyninė šalis, jeigu kas nepasikeis, išliks uždara iki gegužės 1 dienos.

Išimtys bus taikomos tik diplomatinių ir konsulinių įstaigų, veikiančių Rusijoje, darbuotojams. Draudimas negalios ir tarptautinių tolimųjų reisų vilkikų vairuotojams, lėktuvų, jūrų ir upių transporto ekipažams, traukinių mašinistams ir tarptautinio geležinkelio susisiekimo lokomotyvų brigadoms.

Taip pat žadama, kad į šalį galės įvažiuoti oficialių delegacijų nariai ir diplomatines, tarnybines ar asmenines vizas turintys asmenys, gavę jas dėl artimo giminaičio mirties. Draudimai neturėtų būti taikom ir „nuolat Rusijos teritorijoje gyvenantiems asmenims bei tiems, kurie keliaus per šalį tranzitu“.

Nors šalies sienos iš dalies liks atviros, pačioje Rusijoje ribojimų netruks. Dėl koronaviruso plitimo gali būti nutraukti kelių tiesimo darbai, veiklą į internetą perkels kultūros įstaigos ir neveiks bendrojo lavinimo mokyklos. Svarstoma galimybė vaikų iki 14 metų į mokyklas negalintiems išleisti tėvams išduoti nedarbingumo pažymėjimus, taip sudarant sąlygas rūpintis namuose likusiomis atžalomis.

Susisiekus su RF ambasada, jos atstovas Aleksandras Kudriavcevas patvirtino, kad pastarosiomis dienomis sulaukta ypač daug Rusijos piliečių užklausų dėl grįžimo namo tvarkos ir galimybių.

„Ambasados darbuotojai su kiekvienu interesantu dirba individualiai ir daro viską, kad padėtų. Didesnė dalis norinčiųjų Lietuvą jau paliko. Dabar bandome suskaičiuoti, kiek piliečių, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nespėjo grįžti į gimtinę bei nuolat pateikiame informaciją apie su sienos kirtimu susijusius pasikeitimus“, - pasakojo A.Kudriavcevas.

Priminęs, kad laiko norintys palikti mūsų šalį RF piliečiai turi iki kovo 23-iosios, ekstra atveju jis ragino ieškančius pagalbos kreiptis visą parą veikiančiu telefonu (+370) 683-381-65.

Baltarusija renkasi savo kelią

Dėl Rusijos sprendimo uždaryti sienas nustebęs Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pabandė įgelti kaimynui, primindamas, kad Baltarusijoje padėtis rami, o „Rusija tiesiog liepsnoja nuo koronaviruso“. Baltarusija nepasekė Rusijos pavyzdžiu ir savo sienų neuždarė.

A.Lukašenka susidariusią situaciją pakomentavo taip: „Noriu kai kuriems karštakošiams Rusijoje patarti pradėti galvoti. Uždaryti - tai kaip ir pradėti karą, visada paprasčiau, negu paskui ieškoti išeities iš situacijos.“ Taip pat jis atkreipė dėmesį į tai, kad toks atsiribojimas nepadės įveikti koronaviruso ir pasiūlė Rusijai uždaryti sienas tarp atskirų regionų.

Rusija buvo paskutinė kaimyninė valstybė, nusprendusi uždaryti sienas su Baltarusija. Pirmoji tai padarė Ukraina, kovo 15 d. sienas užvėrusi iki balandžio 3 d. Netrukus jos pavyzdžiu pasekė ir Lenkija, nusprendusi sienas uždaryti iki kovo 25 d., tačiau nurodydama, kad terminas gali būti pratęstas.

Nuo kovo 16 d. uždaryta Lietuvos ir Baltarusijos siena, tačiau iki kovo 23 d. dar leidžiami tranzitiniai keleiviniai reisai. Nuo kovo 17 d. nutrauktas susisiekimas tarp Baltarusijos ir Latvijos.

Taip pat A.Lukanšenka pateikė keletą patarimų, esą galinčių padėti apsisaugoti nuo infekcijos.

„Pats negeriu, tačiau pastaruoju metu sakau, kad degtine galima ne tik rankas plauti“, - pasiūlė kaimyninės šalies vadovas, nurodęs, jog per dieną, kovai su virusu, galima išgerti 40-50 gr. degtinės, tik, jokiu būdu, ne darbe. Taip pat, pasak baltarusių lyderio, saugoti sveikatą padeda ir pirtis, todėl „du-trys apsilankymai pirtyje per savaitę turėtų duoti naudos“.

Pasidžiaugęs, kad koronavirusas privers tuos, kurie anksčiau aplaidžiai žiūrėjo į asmeninę higieną, labiau rūpintis savimi, jis paragino visuomenę ne panikuoti, o „tiesiog dirbti“.

„Ypač dabar malonu matyti kaip kaimuose žmonės dirba su traktoriais ir niekas nekalba apie virusą. Traktoriai ir dirva visus išgydys“, - teigė A.Lukašenka.

Baltarusijos ambasados atstovas Grigorijus Aksenovas pasidžiaugė, kad iki galutinai uždarant mūsų šalies sienas daugelis baltarusių saugiai grįžo namo. Visgi jis neslėpė, kad problemų, panašių į tas, su kuriomis susidūrė Lenkijos ir Vokietijos pasienyje užstrigę mūsų tautiečiai, pasitaiko.

„Atvejai nėra masiniai, tačiau norintys grįžti žmonės nebegauna bilietų, jų nenori priimti į lėktuvus ar šalys jau uždraudė tranzitą per savo teritoriją. Spręsdami problemas galvojame savo piliečiams užsakyti specialius skrydžius, kad jie taip būtų pargabenti į Baltarusiją“, - pasakojo G.Aksenovas.

Informacija

Iš viso pasaulyje, skirtingais duomenimis, fiksuota 179-200 tūkst. koronaviruso atvejų, nors dauguma susirgusiųjų pasveiko, visgi virusas pareikalavo 9000 gyvybių. Jis išplitęs į 150 pasaulio valstybių bei teritorijų.

Estijoje, nepaisant taikomų priemonių, nustatyti 258 infekuotieji. Tiesa, Sveikatos departamento duomenimis, beveik visi susirgimai yra lengvi ir asmenys gydosi namuose.

Latvijoje užfiksuotas 71 koronaviruso atvejis. Informacijos apie mirusius nėra.

Lenkijoje fiksuoti 156 užsikrėtimo atvejai, 4 iš jų baigėsi mirtimi.

Rusijoje nustatyti 148 infekuotieji. Informacijos apie mirusius nėra.

Baltarusijoje buvo užfiksuotas 51 koronaviruso atvejis, bet serga tik 46 asmenys, nes penki iš infekuotųjų jau pasveiko.