Kauno klinikų vadovas R.Jurkevičius: siekiama vieno tikslo - geresnės šalies žmonių sveikatos

- Ką Jums, kaip vadovui, drauge su kitais Kauno klinikų darbuotojais jau pavyko nuveikti per laiko atkarpą, prabėgusią nuo 2013 metų vasaros, kai tapote šios modernios sveikatos apsaugos įstaigos generaliniu direktoriumi?

- Visos permainos pas mus pirmiausia - dėl ligonių. Ypatingas dėmesys kreipiamas medicinos paslaugų kokybės gerinimui, siekiant vieno tikslo - geresnės sveikatos šalies žmonėms. Sėkmingai diegiamos naujausios diagnostikos ir gydymo technologijos, stengiamasi teikti kuo daugiau moksliniais įrodymais pagrįstų medicinos paslaugų, laipsniškai diegiama kokybės sistema. Baigėm e. sveikatos projektą (tris jo dalis), - sukurtos programos, kurios suteiks galimybę prisijungti prie nacionalinės e. sveikatos sistemos, turėti elektroninę ligos istoriją, ambulatorinę kortelę, pacientų portalą, dokumentų valdymo sistemą, naudotis telemedicinos privalumais. Nustatėme ateities veiklos kryptis ir planus Universiteto senate, taip pat kartu su dalininkais patvirtintos Kauno klinikų prioritetinės plėtros kryptys.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei ir Kauno klinikoms pavyko užbaigti anksčiau pradėtus projektus, iš kurių vienas svarbiausių buvo Skubios pagalbos ir traumų centro statyba. Centras pastatytas ir atidarytas šių metų vasarą. Čia veikia laboratorijos, yra operacinė, stebėjimo, intensyvios pagalbos, šoko gydymo palatos, diagnostika, operacinės, tai, kas reikalinga, kad skubi, veiksminga pagalba būtų suteikta neatidėliojant ir nesiunčiant ligonio į kitus padalinius.

Baigtos statybos ir Kulautuvoje, kur įrenginėjamas Kauno klinikų reabilitacijos centras. Beveik per vienus metus baigta ir naujojo laboratorinio-diagnostinio korpuso statyba. Jame tvarkoma įranga, baldai, tikimės, žiemą įvyks įkurtuvės. Vienoje vietoje laboratorijose bus sukoncentruotas didžiausias Lietuvoje tyrimų spektras. Pagerės klinikinių laboratorinių tyrimų atlikimo kokybė, tikslumas ir pasiekiamumas ligoniams. Bus galima įdiegti naujus, Lietuvoje dar netaikytus tyrimo metodus, kurie padės diagnozuoti retas ligas.

- Neabejotina, kad naujuose korpusuose kur kas patogiau dirbti ir Kauno klinikų medikams. Vadinasi, ir jiems naudingi Europos Sąjungos bei Lietuvos lėšomis įgyvendinami projektai. Ar daug darbuotojų turite ir kaip rūpinatės jų darbo sąlygų gerinimu?

- Kauno klinikos turi netoli 40 profilinių klinikų, 15 ambulatorinių (poliklinikos) skyrių. Klinikose dirba daugiau nei 7 tūkstančiai žmonių. Iš jų per tūkstantį - aukštos kvalifikacijos gydytojų, dvigubai tiek - slaugytojų. Džiaugiamės, kad pavyko, po 7 metų pertraukos, visiems darbuotojams pakelti atlyginimus 5 procentais, o kai kuriems - nemažai daliai slaugytojų - šiek tiek ir daugiau. Tam papildomai per metus teks išleisti daugiau kaip 4 mln. eurų. Tikimės, tai - ne paskutinės mūsų galimybės šioje srityje.

- 2014 metų pradžioje Lietuvoje pradėjo veikti integruotos sveikatos (medicininių klasterių) sistema, kurioje Kauno klinikos užima vieną pagrindinių pozicijų , daugeliui kitų šalies ligoninių tapdamos ir vadovaujančia, ir koordinuojančia įstaiga. Ar jau spėjo pasiteisinti tokia Sveikatos apsaugos ministerijos įdiegta sistema, gal sumažėjo mirčių atvejų dėl infarkto ar insulto?

- Klasteriai pasiteisino, bet statistiškai tą parodyti - per trumpas laikas. Galima sakyti, kad 2014-ieji tapo lūžio metais, kai buvo suintegruota sveikatos priežiūra gydant infarktus ir insultus. Gal ne visos gydymo įstaigos klasterių teikiamomis galimybėmis tinkamai pasinaudoja, bet dedamos pastangos, kad taip būtų. Rengiame mokymus, kad įvykus infarktui per dvi, o insultui - per keturias valandas ligonis patektų į modernią ligoninę, kurioje yra ir reikalinga medicininė įranga, ir - atitinkamos srities kvalifikuotų specialistų. Klasteriai - didelis žingsnis į priekį, ir geri jų sukūrimo rezultatai jau pastebimi.

Universitetinėje ligoninėje Kauno klinikose ir iki klasterių nemažai nuveikta dėl mirtingumo nuo šių ligų mažinimo. Dirbame ne vieni. Klinikos su regioniniais partneriais nuo 2007-ųjų metų vykdė projektą „Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimas, modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas". Sukurta sistema, suteikianti efektyviausią įmanomą pagalbą pacientams, gyvenantiems net ir atokesnėse šalies vietose. Projekto vykdytojai ne tik atnaujino didžiųjų miestų kardiologijos intensyviosios terapijos skyrius, bet ir aprūpino modernia įranga dar 33 ligonines ir 143 pirminės sveikatos priežiūros centrus. Tiek kardiologams, tiek šeimos gydytojams perteikta naujausių žinių, kaip diagnozuoti ir gydyti širdies ligas. Šeimos gydytojai vykdo širdies ligų prevenciją, gydo pacientus jų gyvenamojoje vietoje, kardiologai teikia konsultacijas ir atlieka tyrimus netoli gyvenamosios vietos, o didžiuosiuose kardiologijos centruose stengiamasi laiku suteikti aukščiausio lygio kardiologinę pagalbą.

- Visa tai, žinoma, gerai, bet ką turėtų pagalvoti eilinis pacientas, gal iš kokio rajono atvykęs į aukščiausio lygio gydymo įstaigą pasikonsultuoti ir iš gydytojo išgirdęs adresą privačios klinikos, kur Kaune turėtų nueiti dėl magnetinio rezonanso tyrimo? Ar Kauno klinikose staiga sugedo aparatūra ar eilės prie jos tokios, kad gali nesulaukti to tyrimo?

- Gydytojas neturėtų ligonio siųsti iš klinikų į privačią įstaigą. Tyrimai atliekami pas mus. Bet gal ligonis skuba, gal nori visko čia ir dabar? Taip, prieš porą metų Kauno klinikose eilė magnetiniam rezonansui buvo iki pusantrų metų, dabar tyrimo sulaukti galima kelis kartus greičiau. Gydytojas turi paaiškinti pacientui, per kiek laiko būtina atlikti tyrimą, ar jo liga leidžia tyrimą, ar tikrai būtina skubėti į privačias klinikas planiniam tyrimui atlikti. Po dviejų ar trijų mėnesių galima tirtis ir klinikose. Nerekomenduočiau pacientams skubėti ir bėgti į privačias įstaigas.

- Apie ilgas eiles gydymo įstaigose neseniai prabilo Prezidentė ir Sveikatos apsaugos ministerija, netgi numačiusi tam tikras sankcijas tiems, kas jas pernelyg „ilgina", bet gal Kauno klinikoms šiuo atveju bus taikoma kokia nors išimtis?

- Reikia sveikinti Prezidentės, Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatą, kuria atkreiptas dėmesys į šią pacientų labui spręstiną problemą. Dauguma išsivysčiusių šalių turi eilių valdymo politiką, Lietuva neturėtų būti išimtis. Kauno klinikose atliekama stebėsena, sudaryta eilių mažinimo strategija. Reikia atsižvelgti į tai, kad ambulatorinė pagalba bent šiais laikais išsprendžia daugelį sveikatos priežiūros problemų. Manau, sutrumpinus eiles poliklinikose, daug kam tai išeis į naudą.

Galėčiau pridurti, kad eilių yra ir Norvegijos, Anglijos ar kitų šalių sveikatos priežiūros įstaigose, bet jos diferencijuojamos, atsižvelgiant į ligas, žmogaus savijautą. Skubios pagalbos atveju - kita kalba. Jei reikia, tyrimai, operacijos jos padaromos tą pačią dieną, kai žmogus pateko į klinikas. Planinių operacijų Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, tenka palaukti keliolika dienų, mėnesį ar kiek ilgiau, jei tai neturi įtakos paciento išgyvenamumui, neverčia kęsti skausmo, tai yra jeigu tai saugu pacientui. Bet jei yra onkologinė patologija, liga sunkesnė, ją lydi dideli skausmai, ligonis turėtų būti tiriamas, operuojamas be eilės.

Bet kuriam pacientui jo bėda - visų svarbiausia, ir jis pats - svarbiausias. Tačiau pas mus ligoniai skirstomi pagal jų sveikatos būklę, ligos sunkumą. Jei liga nesunki, nebūtina rinktis vien Kauno klinikas, kur suplaukia sudėtingiausi atvejai, sėkmingai galima gauti pagalbą ir arčiau paciento namų esančiose gydymo įstaigose. Tačiau netvirtinu, kad pas mus nėra taisytinų dalykų, - daug kur turim pasitempti.

- Kažkada žaliavęs Klinikų sodas jau „išrautas", atlaisvinti plotai baigiami užstatyti naujais mokslo bei gydymo tikslams tarnaujančiais Kauno klinikų pastatais. Tai gal jau nebeturite kur plėstis, ir daugiau įkurtuvių nebebus?

- Visos prieš kelerius metus suplanuotos mūsų statybos jau baigtos. Toliau tęsiami esamų korpusų remontai, rekonstrukcija, pastatų šiltinimas. Įkurtuvių, jau sakiau, bus - laboratorijos su šiuolaikine, robotizuota universitetinio lygio įranga. Joje bus ir nauja profilinė genetikos bei molekulinės medicinos klinika. Galvojam gal šįmet ar jau kitų metų pradžioje pradėti naujos ambulatorijos ir diagnostikos centro projektavimą, statybą, puoselėdami viziją, kad jame visi pacientui reikalingi tyrimai būtų atliekami per vieną dieną. Dabartinė poliklinika pastatyta 1940-aisiais. Sename pastate liks terapinė, o chirurginio profilio poliklinika kursis naujose patalpose.

Tikimės, jog po visų derinimų netrukus pradėsime statyti daugiaaukštę automobilių aikštelę, kurios Kauno klinikų lankytojams labai reikia. Juk per metus pas mus fiksuojama daugiau nei 1,3 milijono apsilankymų. Aikštelė iš dalies išspręs klinikų prieigų (gatvių) užgriozdinimo automobiliais problemą. Viliamės, kad atvykstantiems į Kauno klinikas visuomeniniu transportu irgi bus patogiau, kai vietoj dabar iki pat Skubios pagalbos centro kursuojantį maršrutinį taksi pakeis talpus miesto autobusas. Dėl to tariamasi su Kauno savivaldybe.