Kauno klinikų prof. B.Šitkauskienė: alergija įtakoja kvėpavimo takų gleivinės imlumą virusinei infekcijai

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovės prof. Brigitos Šitkauskienės, pagrindinį dėmesį pelnytai skiriant grėsmingos koronaviruso infekcijos pažabojimui, reikėtų nepamiršti ir pavasarinės alergijos, kurios simptomai labai panašūs į peršalimo.

Profesorė atkreipia dėmesį, kad jau anksčiau įrodyta, jog paveikta alergijos, kvėpavimo takų gleivinė yra imlesnė virusinei infekcijai. Tai labai aktualu pastaruoju metu, todėl būtina gydyti visas lėtines ligas, įskaitant ir alerginės kilmės.

„Abi ligos labiausiai pažeidžia kvėpavimo takus, todėl jų simptomai gali suklaidinti, įtariant vieną ar kitą susirgimą. Sezoninei alergijai labiau būdingas čiaudulys, vandeningos išskyros iš nosies, akių perštėjimas ir ašarojimas, gali būti sausas kosulys, – simptomatiką vardija gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. B. Šitkauskienė. – Šie simptomai gali ypač išryškėti netinkamai vartojant priešalerginius vaistus ir nesilaikant kitų gydytojo rekomenduotų alergijos prevencijos priemonių.“

Profesorė pabrėžia, kad skirtingai nei alergijos atvejais, koronaviruso (COVID-19) infekcijos metu dažniau būdingas karščiavimas kartu su tokias simptomais kaip kosulys ir dusulys.

Šiuo metu aktualu kalbėti apie pavasarinę alergiją dar ir todėl, kad artimiausiu laikotarpiu Lietuvoje numatomi sausi, saulėti, stipriai šiltėjantys orai, primenama Kauno klinikų pranešime. Žiedadulkės lengviau pakyla į orą, o vėjas žiedadulkes gali nunešti labai toli, todėl jų išvengti praktiškai neįmanoma. Tad žiedadulkių sukeliami simptomai šiltomis saulėtomis dienomis ypač sustiprėja.

Statistikos duomenimis, beveik ketvirtadalis pasaulio gyventojų patiria sezoninės alergijos simptomus.

„Lietuvoje situacija labai panaši, – manoma, kad pavasarine alergija serga apie 15 proc. gyventojų. Skiriasi simptomų pasireiškimo pradžia, kuri labai priklauso nuo augalų žydėjimo laiko, o šis – nuo meteorologinių sąlygų ir augalų rūšies, kuriai asmuo yra jautrus“, – aiškina profesorė.

Tinkamai negydant pavasarinės alerginės slogos, gali pablogėti sergančiųjų astma ar kitomis lėtinėmis ligomis būklė. Gydytojos alergologės teigimu, pacientai įprastai simptomus patiria kasmet, todėl svarbu, kad žmogus prisimintų ankstesnes gydytojo rekomendacijas ir jų laikytųsi.

Profesorė B. Šitkauskienė išskiria sezoninės alergijos prevencijai skirtas rekomendacijas. Jos teigimu, augalų žydėjimo metu reikėtų nebūti ten, kur gausu augalų, kurių alergenams žmogus yra jautrus, saulėtą giedrą ar vėjuotą dieną reikėtų nešioti akinius nuo saulės. Taip sumažinama galimybė žiedadulkėms patekti į akis.

Lauke pravartu dėvėti priemones, apsaugančias kvėpavimo takus nuo žiedadulkių patekimo (ypač, kai meteorologinės sąlygos palankios žiedadulkių koncentracijos didėjimui). Patariama vėdinant kambarius, langus uždengti sudrėkinta marle ar audeklu arba naudoti kitus, žiedadulkes sulaikančius filtrus, taip pat – nevėdinti miegamojo paryčiais, nes tuomet žiedadulkės iš aukštesnių oro sluoksnių leidžiasi žemyn.

Parėjus iš lauko, svarbu persirengti prieangyje, kad kuo mažiau žiedadulkių būtų įnešta į gyvenamąsias patalpas. Nedera į namus nešti sprogstančių medžių šakų ar žydinčių augalų.

„Patartina vengti medaus, kadangi jame visuomet yra žiedadulkių. Be to, augalai, kuriems žmogaus organizmas yra jautrus, gali būti sudedamoji homeopatinių vaistų dalis, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodantys nekalti vaistai ar liaudiški metodai gali pabloginti pavasarinės alerginės slogos eigą“, – pabrėžiama Kauno klinikų pranešime.