Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės patvirtintos dar 2003-aisiais ir iki šiol nebuvo nė karto peržiūrėtos ar keistos. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau išlenda skandalingos informacijos dėl už sveikatos sužalojimą skiriamų bausmių. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles, pavyzdžiui, žymus kraujo apytakos sutrikimas dėl kraujagyslių sužalojimo, hepatitas, išsivystęs dėl kepenų sužalojimo, žymus šlapimtakio nepraeinamumas ir kt. priskiriami nesunkių sveikatos sutrikdymų kategorijai. Teismų praktikoje, pavyzdžiui, nosies kaulų ir kaukolės skliauto kaulų lūžiai su galvos smegenų sumušimu, kai kraujas išsilieja į smegenis, šlaunikaulio lūžis taip pat pripažįstami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Todėl pernai liepą teisingumo ministro įsakymu sudaryta darbo grupė taisyklėms peržiūrėti ir jų pakeitimams parengti, į kurią įtraukti ministerijų, teismų, prokuratūros, policijos, Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir kitų institucijų atstovai. Darbo grupė nusprendė, kad sunkiu sveikatos sutrikdymu reikia laikyti ir tuos atvejus, kai dėl, pavyzdžiui, patirtų daugybinių sužalojimų (kurie kiekvienas atskirai ir vertinami kaip nesunkūs sveikatos sutrikdymai) asmuo labai ilgai serga. Būtent tokie atvejai, kai asmuo dėl patirtų sveikatos sužalojimų yra priverstas gydytis stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose labai ilgą laiką, turėtų lemti ir griežtesnės baudžiamosios atsakomybės taikymą. Šiuo metu nepriklausomai nuo to, ar asmuo dėl patirtų sužalojimų buvo priverstas gydytis, pavyzdžiui, 15 dienų, 6 mėnesius ar ilgiau, sveikatos sutrikdymo masto konstatavimas nuo to nesikeičia, t.y. jis vis tiek vertinamas kaip nesunkus.

„Tokia situacija, kai nėra atsižvelgiama į asmens sirgimo trukmę, kelia pagrįstų abejonių, nes asmens patirti sužalojimai nėra įvertinami visapusiškai, t.y. konstatuojant ne tik patį sveikatos sutrikdymo faktą, bet ir iš to išplaukiančias kitas rimtas pasekmes (t.y. labai ilgą gydymosi laikotarpį). Net jeigu asmens patirti sveikatos sutrikdymai (jų daug) yra kvalifikuojami kaip, pavyzdžiui, nesunkūs, vien pats faktas, kad asmuo priverstas gydytis stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose kelis mėnesius (nepertraukiamai) turi reikšmingos įtakos jo psichinei būklei, asmuo negali savęs realizuoti profesinėje srityje (gali prarasti darbinius įgūdžius), patiria kitokius asmeninius išgyvenimus ar suvaržymus", - teigia Teisingumo ministerija, kuri atsižvelgdama į darbo grupės išvadas parengė Baudžiamojo kodekso pataisas.

ES valstybių narių baudžiamuosiuose įstatymuose pats faktas, jog asmuo dėl patirtų sužalojimų buvo priverstas ilgą laiką gydytis, yra laikomas savarankišku sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėties požymiu ir už tai gresia griežtesnės sankcijos. Pavyzdžiui, Estijoje sunkiu sveikatos sutrikdymu, be kita ko, laikomi ir tokie atvejai, kai asmens gydymas truko ilgiau nei 4 mėnesius, Rumunijoje - ilgiau nei 90 dienų, Slovakijoje - daugiau nei 42 kalendorines dienas. Kitose valstybėse (pvz., Čekijoje, Lenkijoje) sunkiu sveikatos sutrikdymu laikomi ir tie atvejai, kai asmens gydymas užtruko, tęsiasi ilgą laiko tarpą ir pan., t.y. net ir nenurodant konkretaus dienų skaičiaus.