1 nuotr.Apie pandemiją ir kovą su ja jau prirašyta ir prikalbėta tiek, kad bloga darosi, kai vėl ką nors išgirsti. Nuo ryto iki vakaro tik „kovidas, kovidas ir kovidas". Na, dabar įsiterpia pabėgėliai.
Nuo to begalinio oro virpinimo ir dirbtinio bangų kėlimo niekas nesikeičia - susirgimų „kovidu", deja, nemažėja... Tačiau yra ir „teigiamas" rezultatas: sėkmingai supriešinta Vyriausybė su prezidentūra, visuomenė suskaldyta į dvi stovyklas - „vakserius" ir „antivakserius".
Visas šis triukšmas, keliamas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, turi nors ir neakivaizdų, bet toli siekiantį tikslą - sukurti pasaulyje opiniją, kad be vakcinų ir žmonių vakcinacijos „normalaus" gyvenimo nebus. O kas to tikslo siekia? Teisingai, farmacijos kompanijos! Joms dabar aukso amžius. Pinigai teka upėmis ir jokios atsakomybės už pasekmes - nei materialinės nei juo labiau moralinės, nes pastaroji, kaip taikliai pastebėjo tūlas Vasiliauskas, ne šio pasaulio dimensija. Todėl lai nebūna naivus Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas, nesenai pažėręs griežtos kritikos vakcinų nuo COVID-19 gamintojams dėl jų siekio didinti tik akcininkų pelnus. Reikia ne kritikos, o konkrečių veiksmų!
Dėl atsakomybės. Paprastai sukurti naują vakciną užtrunka apie 10 metų. Kadangi žmoniją užklupo COVID-19 pandemija, Europos vaistų agentūra „palaimino" vakcinų naudojimą, nepabaigus visos įprastinės naujų vakcinų kūrimo procedūros, t.y. suteikė sąlyginę registraciją. Tikslas išties kilnus - reikia gelbėti žmones. Tačiau „sąlyginė" naujų vakcinų registracija reiškia du dalykus: kad vakcina gali būti naudojama tik kaip išimtis, nes kaip ir nėra kitų alternatyvų pandemijos atveju, ir kad už vakcinos šalutinio poveikio neigiamas pasekmes vakcinų gamintojai neatsako! Nei dabar nei po 10-20 metų! Ir tai ne mano prasimanymai. Jeigu manot kitaip, siūlau paskaityti V.A.Vaičiaičio straipsnį „Kelios mintys apie 2021 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos pirkimo sutartį su „Pfizer" ir „Biontech" dėl vakcinų įsigijimo", ne per seniausiai paskelbtą „Respublikos" internetinėje svetainėje.
Taigi, kur dar rasite tokį verslą, kai užsakymai milijardiniai, o atsakomybės už pateiktą produktą (vakciną) - jokios! Minėtame V.A.Vaičiaičio straipsnyje pateikiami duomenys rodo, kad apie 448 mln. gyventojų turinti ES įsipareigojo nupirkti beveik 3 milijardus vakcinų dozių, t.y. po 8 vienam žmogui (atmetus vaikus iki 12 m.). Jau vien iš šios informacijos aišku, kad būsim badomi, ir trečiąja - „stiprinamąja" - vakcinos doze nebus apsiribota. Kai „vaikšto" tokie sunkiai suvokiami milžiniški pinigai, vakcinų gamintojai nersis iš kailio ir darys viską, kad tik šis pinigų srautas nesibaigtų: nupirks žiniasklaidą, „ekspertus", valdžios atstovus ir, žinoma, visaip kurstys skiepų isteriją. Jau pradedami badyti net vaikai, nes tai papildomas pajamų šaltinis! Nesvarbu, kad skiepai „sudėvi" imuninę sistemą, nesvarbu, kad persirgusių vaikų natūraliai įgytas imunitetas - tvarus ir ilgalaikis, o tie persirgimai dažniausiai būna besimptomiai, nesvarbu, kad skiepų tikrasis šalutinis poveikis paaiškės po 10-20 metų. Svarbu yra poreikis lengviems pinigams. Jie yra aukščiausia vakcinų gamintojų vertybė. Kitos neegzistuoja, į kitas jiems nusispiaut. Atvirai jie šito nedeklaruoja ir niekada nedeklaruos, dangstysis kilniais tikslais, t.y. mūsų sveikata. „Jei pelno norma viršija 300 proc., tai nėra pasaulyje nusikaltimo, kurio nesiryžtų padaryti kapitalas", regis, taip savo laiku rašė kapitalizmo prigimties tyrinėtojas K.Marksas. Kapitalo prigimties nepakeisi, tačiau ją galima apriboti ir tai sėkmingai daro daugelio šalių Vyriausybės daugiau kaip 100 metų. Bet tam reikia noro ir pastangų. Dabartiniame liberaliame pasaulyje jų bent aš nematau, juo labiau Lietuvoje.
