(32)Nacionalinis visuomenės sveikatos centras konstatuoja, kad apie ketvirtadalis viruso platintojų yra jį parsivežę iš kelionių į viruso paveiktas šalis. Todėl rizikuojantiems turistams ir nebus apmokama dviejų savaičių izoliacija. O šeimos gydytojai jau prognozuoja dėl to kilsiančias problemas. Juk žmogus po kelionės ne tik „koroną“ gali parsivežti, tai ką, visai jo negydyti? Be to, kodėl keliavę į užsienį bus laikomi blogesniais už tuos, kurie, pavyzdžiui, lėbavo su parvykėliais iš saugių šalių?
6 nuotr.
Įstatymas sąžiningiems
Nors pasiryžusių atostogauti nesaugiose šalyse nėra daug, vis dėlto grįžusius iš kai kurių, per trumpą laiką paskelbtų pavojingomis, nutarta bausti. Privaloma ne tik izoliuotis, bet net ne visada galima tikėtis ligos išmokų. Vyriausybės nutarime teigiama, jei žmogus į COVID-19 paveiktą valstybę išvyko jau žinodamas, kad ji įtraukta į paveiktų valstybių sąrašą, karantinavimosi laiku gali tikėtis tik medicininės pažymos, kuri pateisina neatvykimą į darbą, bet ligos išmoka jam nepriklauso. Taigi, ruošies keliauti, turi sekti, kuri šalis jau įsisirgo, kuri artėja prie tos ribos. Rinktis prarasti pinigus už kelialapį arba svarstyti planą „B“. Kaip suksies sugrįžęs, kad gautum išmoką už izoliacijos laiką, jei paaiškėtų, kad privalėjai žinoti, jog šalis yra pavojinga. Kas sugaudys, jei nepraneši? Sugaudys, nes grįžęs, visų pirma, turi kreiptis į NVSC siuntimo pas šeimos gydytoją dėl nedarbingumo išdavimo. Be šio siuntimo šeimos gydytojas negali išduoti nedarbingumo pažymėjimo saviizoliacijai.
Palaidi galai
Bet ne viskas taip, kaip išdėstyta Sveikatos apsaugos ministerijos įstaigų nurodymuose. Jei atvirai, šie įsakymai tik tiems, kurie sąžiningai laikosi nurodymų. O kas suseks tuos, kurie atvažiuoja privačių vežėjų autobusais iš Danijos, Vokietijos, Nyderlandų. Į šias šalis jie gana nesudėtingai patenka iš Švedijos. Atvykę svečiuojasi pas gimines, kelia puotas, lanko sergančius ligoninėse. NVSC nurodymu, jie turėtų užpildyti anketą, bet daugelis net jei ir sužino apie tokią, apsimeta, kad nežinojo.
Kuo tie keliavę su kelialapiais blogesni už tuos, kurie dalyvavo šeimos šventėse kartu su parvykėliais iš pavojingų šalių? Juk taip pat žinojo, kad pavojinga.
Be to, grįžti iš užsienio galima ne tik su „korona“. Ką reikės daryti medikui, jeigu keliautojas bus atvykęs iš rizikingos šalies, turės saviizoliuotis, bet sakys, kad jam skauda pilvą, prasidėjo migrena ar jis negali priminti kojos? Neapmokės ligos pažymėjimo ir tada?
Valstybės žaidimai
Pasak Marijampolės ligoninės gydytojo Gedimino Akelaičio, dirbančiam žmogui nedarbingumo pažymėjimas privalo būti apmokamas. Tas pats ir karantinavimui. „Jei būdamas sveikas negali eiti dirbti ir užsidirbti pajamų, čia jau ne žmogaus problema, o valstybės žaidimai. Jeigu žmogus veiklus, jis vis tiek tą išmoką gaus, negaus tik sąžiningas.
Kaip medikas gali sukontroliuoti? Paskambins žmogus, sakys, aš negaliu eiti į darbą - sloguoju, viduriuoju. Ir ligonio nematydamas gydytojas pagal įstatymą turi jam išduoti nedarbingumo lapelį, liepdamas, po trijų ar penkių dienų pasirodyt. O kai išduotas nedarbingumo lapelis, jo panaikinti negali. Tai yra finansinis dokumentas, ne šiaip sau“, - aiškina G.Akelaitis.
Anot G.Akelaičio, nemokėjimas už izoliavimosi laiką keliavusiems į nepatikimas šalis primena baudimą tų, kurie pasitaupė pinigų ir kažkur išvyko. „Tokie sprendimai negali būti vienasmeniškai priimami, nes tai yra korupcinis sprendimas, įtraukiantis į tą ratą medikus. O kas gali paneigti, kad Lietuvos turizmo sodybos, kurortai nedarė įtakos priversti žmones nekeliauti kitur, o ilsėtis vietoje. Tiek yra klausimų, į kuriuos nėra atsakymų“, - teigia medikas.
Jo žodžiais, teiginys „žinojai ir vis tiek išvykai“ negali būti motyvas šitoje ligoje. Tuo labiau kad dar net mokslininkams nėra iki galo aišku, ar tai yra ūmus susirgimas, ar paplitęs žmonijoje kaip ir kitos socialinės ligos. Negalima žaisti ir savo nuožiūra vienus keliaujančius bausti, o kitų - ne.
Daug užsikrečia ir niekur nevažiuodami.
Medicinos mokslų daktaro, Prof. Sauliaus Čaplinsko komentaras:
Jau kuris laikas aišku, kad virusas įsitvirtino žmonių populiacijoje ir mes visą laiką su juo turėsime gyventi, jei jis pats neužges. O šito tikėtis niekaip neišeina, kol nebus masinių skiepų. Lieka maksimaliai laikytis fizinio atstumo su tais, su kuriais kartu negyveni. Ten, kur tas atstumas neišvengiamas dėvėti kaukes, laikytis rankų higienos ir daryti tyrimus. Testavimui yra dvi užduotys. Kuo greičiau diagnozuoti ligą, žmogų izoliuoti bei gydyti ir kuo skubiau atsekti jo kontaktus. Visiems reikia suprasti, kad jeigu žmonės slėps, nenorės pasakyti savo kontaktų, tai virusas toliau plis sunkiai valdomas ar nevaldomas.
Maždaug kas antras žmogus užsikrečia nuo neturinčių simptomų asmenų. Štai kodėl tiems žmonėms, kurie keliauja, turėtų būti kuo plačiau prieinami tyrimai. Vienai žmonių grupei už tyrimus mes visi, mokesčių mokėtojai, mokėtume, kita grupė susimokėtų savo noru. Dar kitai grupei turėtų būti iškelta sąlyga, norint atvažiuoti dirbti tam tikrą darbą, reikia turėti sertifikatą. Jau seniai buvau iškėlęs klausimą, kad prieisim prie COVID pažymėjimų, įrodančių, kad žmogus yra atlikęs testą ir galbūt turi antikūnių ir gali laisvai bendrauti su tais, kurie yra infekuoti.
Yra dalis žmonių, kurie be kontrolės ir bausmių taisyklių nesilaikys, bet kiekviename žingsnyje kontrolierių nepastatysi. Laikas suprasti, kad niekas kitas negali apsaugoti žmogaus sveikatos be jo paties. Valstybė, bendruomenė, medikai mes galime tik padėti vienas kitam.
O dėl baudimų. Mes aiškiai skiriame, kur yra viešieji ryšiai, „pokazucha“, o kur yra nuoširdus rūpestis žmonių sveikata.
