Kardiologams svarbi kiekviena minutė

Akys žiba

Respublikinės Šiaulių ligoninės I kardiologijos skyriuje nuo rugpjūčio 1 dienos dirbti pradėjo kardiologai kauniečiai Vytenis Tamakauskas ir Vilmantas Smalinskas.

„Per du mėnesius jau padariau apie 60 kraujagyslių „plėtimų“, apie 15 buvo ūmūs infarkto atvejai naktį. Vyriausiai pacientei buvo 92 metai. Panašu, kad jai jau viskas gerai“, - šypsojosi gydytojas V. Tamakauskas.

Gydytojas V. Smalinskas džiaugėsi, kad dirba moderniose operacinėse, Kardiologijos centre pacientams teikia pagalba visą parą.

„Kuo toliau, tuo daugiau paslaugų bus teikiama. Kai galima dalyvauti prasmingo dalyko kūrime nuo pat pradžių, tai labai džiugina“, - sakė bičiuliai.

Ar nebuvo minčių rinktis užsienio gydyklas? Sako, ne. Įgiję intervencinių kardiologų specialybes, jie užsienyje pagal specialybę dirbti negalėtų. Nebent gydytojų asistentais.

„Tapus užsienyje gydytojo asistentais jokio profesinio tobulėjimo nebūtų, o čia mes galime ne tik teikti pagalbą, bet ir kurti skubią ir efektyvią pagalbą teikiančius centrus“, - sakė medikai.

Savaitgaliais abu gydytojai skuba į gimtąjį Kauną, kur laukia šeimos, mylimosios, draugai. Tačiau ateitį mato Šiauliuose, kur ir ketina parsivilioti savo antrąsias puses, taip pat medikes.

Pasiruošę visą laiką

Gydytojai pasakoja, kad diena įprastai prasideda nuo planinių pacientų apžiūros, tyrimų. Į planinius darbus įsiterpia ūmių būsenų pacientai, kuriems teikiama šimtaprocentinė pirmenybė.

„Parėjęs iš darbo namo vis dar galvoji apie pacientus, darbus, kitos dienos suplanuotus darbus. Atsakomybės jausmas neišsijungia. Privalai darbą padaryti gerai“, - nusišypsojo gydytojas V. Tamakauskas.

Jei skubus atvejis - gydytojus iš namų iškviečia į darbą bet kuriuo paros metu, savaitgaliais.

„Ar toks skubus iškvietimas - stresas? Tikrai, ne. Jaudulys baigėsi rezidentūros metais“, - patikino V. Tamakauskas. Jo kolega pabrėžė, kad jaudulio nėra, tačiau visuomet yra atsakomybės jausmas už paciento sveikatą ir gyvybę.

Darbas reikalauja žinių, susikaupimo, atidumo ir kitų savybių.

„Rytų šalyse gydytojo kelią renkasi dažniau moterys, Vakarų šalyse didžioji dalis gydytojų - vyrai. Lietuvoje mediciną studijuoja daugiausia moterys. Mūsų kurse buvo per du šimtai žmonių, vyrų gal apie dvidešimt procentų“, - skaičiavo medikai.

Vyrų ir moterų širdys

„Jei kiekvieno žmogaus širdis anatomiškai pagal teoriją apibrėžta vienodai, gyvenime jos yra skirtingos, - sakė V. Tamakauskas. - Kiekvieną kartą su miokardo infarkto diagnoze atvykęs pacientas bus vis kitoks. Dviejų vienodų nebūna. Nežinai, ką rasi atvėręs kraujagyslę“.

Jauniausias jo pacientas, kurį ištiko miokardo infarktas, buvo 26 metų, o vyriausias per 90. Daugiau pacientų - vyresnio amžiaus.

Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių dėl daugelio priežasčių: paveldimumo, žalingų įpročių, nuolatinio streso ir kitų rizikos veiksnių.

„Kodėl vidutinio amžiaus vyrus dažniau ištinka infarktas? Todėl, kad vyrai turi daugiau rizikos veiksnių, nelabai savimi rūpinasi, neatkreipia dėmesio į atsiradusius sveikatos sutrikimus, - konstatavo kardiologai. – Jaunesnio amžiaus moterys neserga ūmiomis širdies ligomis dėl veikiančių moteriškų hormonų. Menopauzės metu jos pasiveja vyrus“.

V. Tamakauskas pasakoja, kad moterims dažniau būna užsikimšusi viena kraujagyslė - vadinamoji „kaltoji“. Po operacijos, jei moteris vartoja vaistus, sveikatos sutrikimų nejaučia. Vyrų atvejai būna sudėtingesni, sudėtingas ne tik medikamentinis gydymas.

Pacientai privalo būti atidesni sau

Kardiologai akcentavo, jog ūmus miokardo infarktas – klastinga, mirtina liga, jei nesuteikiama savalaikė pagalba. Dažnai dėl to kalti būna patys pacientai.

„Liga smarkiai progresuos, jei neatsisakoma žalingų įpročių, nekeičiamas gyvenimo režimas, nevartojami gydytojų rekomenduojami vaistai, tada ištinka infarktas, vėliau kartojasi. Vėl atvykę pacientai maldauja pagalbos, bet kad užkirstų kelią ligai, patys nieko nedaro“, - sakė V. Tamakauskas.

Ūmaus miokardo infarkto ištikti pacientai atvežami greitosios pagalbos medikų, jie dar kelyje informuoja ligoninės personalą apie atvežamą pacientą, ruošiama komanda, operacinė.

„Kardiologo darbas yra ne tik gydyti infarkto ištiktus pacientus, bet ir užkirsti tam kelią, apsaugoti nuo infarkto. Ar tai įmanoma? Žinoma. Tai priklauso ir nuo gydytojo, ir nuo to, kiek pacientas nori bendradarbiauti, ar pasiryžęs koreguoti žalingus savo įpročius, keisti gyvenimo būdą, - pabrėžė V. Smalinskas. - Kuo labiau atitolinsi ligą, tuo bus geriau ne tik pacientui, bus sutaupyta nemažai lėšų. Kardiochirurginės procedūros yra fantastiškai brangios. Po ligos žmogaus darbingumas sumažėja, jį reikia valstybei išlaikyti. Svarbiausia ir liūdniausia, kad po infarkto širdyje atsiradę pakitimai yra negrįžtami“.

Kiekviena minutė - aukso vertės

V. Tamakauskas sako, kad dauguma pacientų, pajutę skausmą širdies plote, energijos stoką ir kitus simptomus, stengiasi nekreipti dėmesio, mano, kad pakentės ir jie praeis. Tai, pasak kardiologo, yra esminė ir didžiausia daugelio klaida.

Delsiant kreiptis į medikus, liga būna smarkiai pažengusi. Net ir atvėrus kraujagyslę ligos komplikacijų daugeliu atvejų išvengti nepavyksta. Išsivysto širdies nepakankamumas, ritmo laidumo sutrikimai ir kiti.

„Pajutus skausmą krūtinėje reikia kviestis greitąją medicinos pagalbą. Medikai užrašys kardiogramą. Tai pirmas diagnostikos metodas. Paciento nusiskundimai būna šimtu procentų tipiniai“, – sakė V. Tamakauskas.

Jis prisiminė savo dėstytojo žodžius, kad laikas - raumuo. „Kuo daugiau laiko praeina, tuo mažiau širdies raumens lieka. Tad kiekviena minutė yra labai svarbi“, - sakė medikas.