Apie skyriaus uždarymą išgirdę plungiškiai sukilo ir surinkę parašus merui Audriui Klišoniui įteikė peticiją, kuria prašo skyrių išsaugoti. Tik štai antradienį Sveikatos ir socialinės apsaugos komitetui svarstant klausimą dėl skyriaus likimo meras diskusijoje nedalyvavo ir savo nuomonės neišsakė. Tiesa, žinant, kad buvusią skyriaus vedėją persiviliojo dirbti mero šeimos valdoma klinika, tokiu jo noru likti nuošaly tikriausiai nereikėtų stebėtis.

Trūksta vaikų?

Kad ir kaip būtų, ir be mero dalyvavimo diskusija komiteto posėdyje buvo gana ilga. Pakviestas paaiškinti, kodėl skyrių teko uždaryti, ligoninės direktorius Antanas Martusevičius išvardino net kelias tokio sprendimo priežastis, bet, kaip buvo galima suprasti iš jo kalbos, visos bėdos - dėl metai iš metų mažėjančio skaičiaus ligoniukų. O jei nėra pacientų, ligoninė negauna finansavimo iš Ligonių kasų.

„Kuo toliau, tuo stacionarinių paslaugų vaikams reikia vis mažiau. Per trejus pastaruosius metus ligoninė patyrė nemažų nuostolių. 2018 m. skyriuje buvo 280 lovadienių (siekiamybė yra 360), 2019 m. - 250, o per šių metų pirmąjį pusmetį - tik 76, nors ir per karantiną buvome atviri, teikėme būtinąją stacionarią pagalbą", - aiškino direktorius.

Taigi, pagrindinis argumentas - nebeliko vaikų, nors statistikos duomenys rado ką kita. Lyginant vaikų iki 18 metų skaičių 2018-aisiais ir šiemet, mažėjimas rajone ne toks ir didelis - vos 2,8 proc. Sunku patikėti, kad tokie nežymūs demografiniai pokyčiai būtų galėję taip stipriai išjudinti ligoninės pamatus, kad ši nusprendė visai atsisakyti Vaikų ligų skyriaus. Juolab kad ir sveikatos priežiūros specialistai nesiliauja grūmoję, neva vaikų sveikata kasmet vis blogėja.

Ligoninės pozicija stebina ją išgirdusius plungiškius. Grupė aktyvistų praėjusią savaitę kvietė rajono gyventojus pasirašyti peticiją, kad skyrius nebūtų uždarytas. Ji su beveik tūkstančiu parašų nusiųsta savivaldybės vadovams.

„Sako, kad uždaro tik todėl, kad per karantiną nebuvo paguldyta vaikų. Bet ar reikia tuo stebėtis, jei poliklinikos buvo užsirakinusios duris ir gydytojai, geriausiu atveju, konsultuodavo telefonu. Tėvai užsiimdavo savigyda. Ar ir toliau taip gyvensim?" - piktinosi viena peticijos iniciatorių.

Ji pasakojo, pati su vaiku gulėjusi Plungės ligoninės Vaikų ligų skyriuje vasario ir kovo mėnesiais. „Skyrius buvo perpildytas, vaikai netilpo į palatas. Veždavo papildomas lovas, kad tik sutalpintų", - sakė moteris ir pridūrė besistebinti Kretingos rajonu, kuris plotu mažesnis už Plungės, bet turi ir Vaikų, ir Akušerijos-ginekologijos skyrius. O juk Plungės ligoninė aptarnauja dar ir Rietavo pacientus.

Neliko kam dirbti

Ir peticiją pasirašę rajono gyventojai komentavo pasisakantys už tai, kad skyrius toliau veiktų. Ne vienas rašė, kad jiems būtų sudėtinga nuvežti susirgusią savo atžalą į kitą miestą, o ir pačiam rajonui tokiu sprendimu būtų padaryta didelė žala, mat jaunos šeimos rinktųsi gyventi ten, kur medicininės paslaugos prieinamesnės.

„Ko bepasilikti jaunoms šeimoms šiame supermieste, kuriame liks tik slauga ir reanimacija?" - klausė viena mama. „Bent kelias palatas būtina palikti. Juk būna vienišų mamų, šeimų, kur daugiau vaikų ir nėra kam palikti jų. Reikia rūpintis ir tais, kuriems šiek tiek sunkiau", - priminė kita.

Buvo ir tokių, kurie siūlė skyrių palikti, tačiau pakeisti visą jame dirbantį personalą. Bet kaip per minėtąjį posėdį atskleidė A.Martusevičius, keisti nebėra ko. Iš 6-ių čia dirbusių pediatrių liko viena, bet ir toji, grįžusi iš atostogų, žada trauktis. Kiti irgi išėjo dėl amžiaus ar ieškodami geresnių darbo sąlygų.

„Galvojom palikti bent kelias lovas vaikams kitame skyriuje, bet neturėdami per naktį budinčio pediatro negalėtume užtikrinti mažųjų pacientų saugumo", - sakė ligoninės vadovas.

Paklaustas, ar nebandė dairytis naujų pediatrų, A.Martusevičius kalbėjo viską išbandęs, tik prisivilioti naujų medikų nepavyko. Esą vyresni atsisako naktinių budėjimų, mat jie traktuojami kaip keliantys didesnę grėsmę užsikrėsti koronavirusu, o jaunų specialistų trūksta visoje šalyje.

Su alpėjančiu vaiku ant rankų - į polikliniką?

Komiteto narė Irena Taučienė teiravosi, kur dabar greitoji veža susirgusius vaikus, jei Plungės ligoninė jų nebepriima?

„Jei vaiko būklė nėra sunki, siunčiam į polikliniką pas pediatrą, jei sunkesnė - į Telšių ligoninę, o jei labai sunki ir nėra galimybės iškart pervežti į kitą miestą, priimame ir mes, guldome į Reanimacijos skyrių bei stebime būklę. Jai pagerėjus, organizuojame pervežimą į kito miesto - Telšių ar Klaipėdos - ligoninę tolimesniam gydymui, - paaiškino ligoninės direktoriaus pavaduotoja Danguolė Luotienė.

Ji sakė, kad nė vienam, atvykstančiam į Priėmimo skyrių, durys nėra užrakintos. Esą bet kokiu atveju pediatras apžiūrės sunegalavusį vaiką ir nuspręs, kur nukreipti - arba į polikliniką, jei bus dienos metas, arba į artimiausią ligoninę. Jei tėvai neturės galimybės patys ten nuvežti, esą bus iškviesta greitoji.

Vis dėlto I.Taučienė suabejojo, ar tai, kas deklaruojama, atitinka realybę. Ji papasakojo iš kitos gydymo įstaigos pediatrės išgirdusi apie atvejį, kuomet sunegalavusį paauglį, kuriam nesuteikta pagalba Priėmimo skyriuje, tėvai ant rankų išnešė pas vaikų gydytoją poliklinikoje.

„Suprantu, kodėl žmonės piktinasi, nes pagalba lyg ir nesuteikiama", - reziumavo ji.

Aiškinsis... net dvi darbo grupės

Bet net ir išklausęs visų pasisakymų A.Martusevičius nesuteikė nė menkiausios vilties, kad skyrius galėtų išlikti. Esą Sveikatos apsaugos ministerija jau prieš kelerius metus buvo nurodžiusi jį uždaryti ir pereiti prie dienos stacionaro paslaugų, tačiau Plungės ligoninė iš paskutiniųjų tam priešinosi. Bet atėjo karantinas ir esą tapo aišku, kad reikia dėti tašką.

Galiausiai komiteto nariai administracijos direktoriui pavedė sudaryti darbo grupę, kuri, išnagrinėjusi ligoninės finansinę situaciją, pateiks išvadas, ką įmanoma padaryti, kad skyrių pavyktų išsaugoti.

Įdomu, kad kitą dieną meras A.Klišonis pranešė taip pat sudaręs darbo grupę tai pačiai problemai aiškintis. Vadinasi, prie šio klausimo plušės net dvi grupės.