Karantino nereikia - jaunimas turi įgyti imunitetą

„Vakaro žinios" skelbia visą deklaracijos tekstą.

Pirmadienį interneto portale https://gbdeclaration.org/ buvo skelbiama, kad deklaraciją jau pasirašė 604 tūkst. neabejingų gyventojų, daugiau nei 11 tūkst. gydytojų bei visuomenės sveikatos specialistų ir 33 tūkst. medicinos praktikų. Beje, tarp pasirašiusiųjų mokslininkų yra ir dr. Maiklas Levitas (Michael Levitt) - biofizikas ir struktūrinės biologijos profesorius Stanfordo universitete, 2013 m. laimėjęs Nobelio chemijos premiją. Yra ir lietuviška pavardė - dr. Andrius Kavaliūnas - epidemiologas ir Švedijos Karolinska instituto dėstytojas.

Svarbiausi klausimai ir atsakymai:

Ar karantinas kada nors buvo sėkminga priemonė ligoms įveikti?

Epidemiologijos teorija rodo, kad karantinas nesumažina užsikrėtimų skaičiaus visumoje ir niekada istorijoje neišnaikino ligos. Geriausiu atveju, karantinas tam tikram laikotarpiui atideda atvejų didėjimą, bet už tai tenka brangiai mokėti.

Koks karantino poveikis sveikatai?

Medicinos priežiūros lygis krenta, žmonės vengia tikrintis sveikatos. Mažėja vaikų skiepijimo skaičiai, patikrinimų dėl vėžinių susirgimų, praleidžiamos onkologinės procedūros, daugėja uždelstų kraujotakos sistemos ligų. Skaudžios pasekmės neatsispindi metų statistikoje, tačiau išryškėja ilguoju laikotarpiu.

Didžiulė žala daroma ir psichinei sveikatai. Pandemijos sukeltas baimės jausmas ir nuolat transliuojamos žinutės apie viruso pavojų verčia žmones atsisakyti bendravimo. O komunikavimas tarpusavyje yra vienas iš žmonijai būtinų dalykų. Stresinė situacija gali privesti ir prie savižudybių. JAV tyrimai parodė, kad vienas iš keturių jaunuolių birželį rimtai galvojo apie savižudybę.

Kaip karantinas veikia darbininkų klasę?

Darbininkų klasė, norėdama išgyventi, negali sau leisti nedirbti net siaučiant pandemijai. Nepaisant to, kad gali atsidurti didelėje rizikoje, darbininkai augina visuomenės imunitetą, galiausiai apsaugosiantį bendruomenę. O tuo metu studentai, jauni specialistai, kurie COVID-19 serga lengvai, dirba iš namų. Darbininkų klasės vaikams taip pat daroma žala, mat tėvai turi eiti į darbą, o jie priversti mokytis nuotoliniu būdu, nes uždaromos ugdymo įstaigos. Skurdžiau gyvenantys žmonės negali gauti ir geriausios medicinos pagalbos susirgus, todėl auga mirštamumas ir didėja socialinė atskirtis.

Argi visuotinis karantinas nesaugo vyresnio amžiaus asmenų?

Priešingai. Štai keletas pavyzdžių: vyresnio amžiaus darbininkų klasės atstovai negali dirbti nuotoliniu būdu, o visai nedirbti - negali sau leisti. Todėl užsikrečia COVID-19 ir sunkiai serga.

Matome, kad karantinas neapsaugo senelių namų gyventojų nuo infekcijos atvejų, kai užsikrečiama nuo personalo, artimųjų.

Jeigu viename būste gyvena skirtingų kartų atstovai, vyresnio amžiaus žmonės niekaip neapsaugomi nuo koronaviruso.

Tai kaip apsaugoti vyresniuosius, gyvenančius namuose?

Didelio viruso plitimo metu vyresnieji turėtų būti aprūpinami maisto prekėmis ir būtiniausiomis priemonėmis. Jie neturėtų išeiti iš namų. Reikia vyresniuosius atskirti nuo jaunų žmonių - gal yra panašaus amžiaus draugų, giminaičių, kurie galėtų izoliuotis drauge. Galiausiai, laikinai rizikos grupės asmenis galima apgyvendinti viešbučiuose.

Norintys aplankyti 60-mečius ir vyresnius giminaičius, turėtų pasidaryti viruso testą. Vyresnio amžiaus gyventojai turi būti nemokamai aprūpinami veido apsaugos kaukėmis, kai negali išvengti galimo kontakto su užkratu.

Jeigu 60-mečiai yra dirbantys, jie arba turi dirbti nuotoliniu būdu, arba gauti 3-6 mėn. nedarbo išmokas ir likti namuose.

Ar galima įveikti COVID-19 be vadinamojo bandos imuniteto?

Ne. Anksčiau ar vėliau, natūraliu būdu ar vakcinos pagalba visuomenės imunitetas bus įgytas.

O kas siūloma Lietuvoje?

Vilniaus universiteto prof. Vytautas Kasiulevičius, ne kartą pasisakęs dėl COVID-19 pandemijos suvaldymo, šeštadienį savo feisbuko paskyroje pateikė rekomendacijas Vyriausybei. Priminsime, kad prof. V.Kasiulevičius yra vienas iš tų mokslininkų, kurie prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva burs Sveikatos ekspertų tarybą.

Pateikiame profesoriaus siūlymus.

A. 3-6 savaičių trukmės karantinas, remiantis Airijos ir Izraelio pavyzdžiu.

1. Vestuvės ir laidotuvės. Ne didesnės kaip 10 žmonių grupės, kuriose dalyvauja artimi giminaičiai.

2. Bažnyčia. Ne daugiau kaip 10 žmonių pamaldose. Komunija tik į rankas.

3. Viešojo maitinimo įstaigos. Maistas tik išsinešimui.

4. Parduotuvės. Maisto parduotuvės veikia įprastu režimu, kitų būtinųjų poreikių parduotuvių sąrašas tvirtinamas atskiru Vyriausybės nutarimu.

5. Sporto klubai. Tik individualios treniruotės lauke, kai dalyvauja vienas asmuo ir treneris.

6. Miesto transportas. Autobuse ne daugiau kaip 10 žmonių, užtikrinant atstumą tarp keleivių ne mažiau kaip 2 metrai.

7. Mokyklos ir darželiai. Veikia darželiai ir pradinės klasės. Saugūs vyresnių klasių mokinių mokymosi būdai turi būti išdiskutuoti Vyriausybėje kartu su mokytojais. Kontaktinės pamokos apribojamos ne mažiau kaip 50 proc.

8. Aukštosios mokyklos pereina į nuotolinį mokymąsi.

9. Planinės sveikatos priežiūros paslaugos. Užtikrinamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, maksimaliai išsaugant planinių paslaugų apimtis viešajame ir privačiame sektoriuje. Paslaugų apimtys gali būti mažinamos atsižvelgiant į COVID-19 stacionarinių paslaugų poreikį.

10. Griežtinama šalies sienų ir oro uostų kontrolė.

B. Testavimas. COVID -19 židinių ir aukštos rizikos kontaktų testavimui šalia jau taikomų PGR testų diegiami iš kraujo mėginio atliekami ir kokybiški greitieji antigenų testai, kurių jautrumas didesnis negu 90 procentų, o specifiškumas ne mažesnis negu 99 procentai. Šie testai turi būti prieinami pirminės asmens sveikatos priežiūros gydytojams ir pacientams. Kuo skubiau pradėti diegti ELISA COVID-19 antikūnų testus, kad būtų įvertintas besiformuojantis imunitetas persirgusiems asmenims. Tokie tyrimai taip pat turi būti plačiai prieinami šeimos gydytojams ir visuomenei.

C. Vakcinos. Mūsų šalis turi sudaryti sąlygas kuo greičiau į Lietuvą patekti saugioms vakcinoms, kurios sėkmingai baigs trečios fazės klinikinius tyrimus iki gruodžio pirmos dienos ir bus paskelbti preliminarūs tyrimų rezultatai. Būtina sudaryti sąlygas jau gruodžio mėnesį pradėti skiepyti medikus, policininkus, ugniagesius, mokytojus ir kitų profesinių grupių, teikiančių svarbiausias paslaugas visuomenei, atstovus, taip pat didžiausių rizikos grupių (sergančių lėtinėmis ligomis) pacientus. Medikai turi būti paskiepyti pirmiausia, kad sausio mėnesį jau pasibaigus karantinui ir atsigaunant virusui galėtų saugiai teikti pagalbą susirgusiems.

D. Pulsoksimetrai. Kiekvienas vyresnis negu 65 metų asmuo turi būti aprūpintas pulsoksimetru, o šeimos gydytojai turi palaikyti nuotolinį, bet nuolatinį kontaktą su šiais asmenimis.

E. Stacionarai. Vyriausybės įgalioti asmenys turi įgyti teisę kontroliuoti pacientų srautus visos šalies stacionarinėse įstaigose, kad sunkūs COVID-19 pacientai gautų savalaikę stacionarinę pagalbą.

Visuomenėje šiandien aptarinėjamos dvi priešingos koncepcijos dėl COVID-19 suvaldymo. Prof. Vytauto Kasiulevičiaus pasiūlymas Airijos ir Izraelio pavyzdžiu įvesti 3-6 savaičių karantiną. Ir Didžiojo Baringtono deklaracija, kalbanti, kad karantinas - neveiksminga priemonė.

Pradėjome ruoštis tada, kai mus užpuolė

Interviu su infektologu prof. Alvydu Laiškoniu: 

- Kaip vertintumėte šias priešingas koncepcijas? - „Vakaro žinios" paklausė infektologo prof. Alvydo LAIŠKONIO.

- Matome, jog šiuo metu dega visa Europa. Istorijoje nebuvo nieko geresnio, kovojant su infekcinėmis ligomis, kaip tie du dalykai - karantinas ir skiepai. Kol skiepų nebuvo, žmonija imdavosi karantino, kuris padėdavo žmonėms susitvarkyti su infekcinėmis ligomis.

Mano nuomone, gyd. V.Kasiulevičiaus pasiūlyta ir Europoje daug kur dabar vykdoma politika yra racionali.

- Vienas iš prof. Kasiulevičiaus siūlymo punktų - kiekvienas vyresnis nei 65 metų žmogus turi būti aprūpintas pulsoksimetru, o šeimos gydytojas su juo turi palaikyti nuolatinį kontaktą. Ar tai skamba realiai?

- Be abejo, tai yra labai brangiai kainuojantis dalykas. Tai daugiau teorinis, idealistinis variantas. Ir sunkiai realizuojamas praktikoje, kad kiekvienas žmogus būtų taip prižiūrėtas. Didžiausią nerimą kelia tai, kiek mes sugebėsime, kalbant apie medicinos korpusą, padėti žmonėms, nes jau dabar stinga medicinos personalo. Lovas dar galime parinkti, kažką transformuoti, tačiau personalo stoką tikrai sunku bus kažkuo pakeisti. Juk negalime visų specialybių gydytojų apmokyti gydyti „kovidinius" ligonius. Tarkime, terapinio profilio gydytojai dar gali padėti infektologams, tačiau nei akių gydytojas, nei chirurgas su COVID-19 jau neis kovoti. Ypač kai yra labai komplikuotų ligonių.

- Ką manote apie Baringtono deklaracijoje skambantį siūlymą atskirti vyresnio amžiaus ir jaunus žmones, pvz., gyvenant kartu, vyresniems, rizikos grupei priskiriamiems žmonėms, apsigyventi viešbutyje, o dirbantiems pensinio amžiaus žmonėms darbovietė turėtų suteikti 3-6 mėnesių atostogas. Ar tai įmanoma padaryti Lietuvoje?

- Nelabai supratau, kaip tai Lietuvoje galima būtų organizuoti. Kai perskaičiau deklaraciją, pagalvojau, jog tai - tik teoretiniai pamąstymai, kurių autoriai, vargu ar patys praktiškai dirbo infekcinių ligų gydymo srityje. Teoretiškai galima sumąstyti įvairiausių dalykų, tačiau vaizdas man toks, kad tai yra teoretikų sukurta koncepcija. Perskaičiau deklaraciją ir padėjau į šoną, nes šią deklaraciją galėčiau vertinti tik kaip fantastiką. Ten neradau nieko, kas tiktų mums.

Kiekviena šalis dabar sprendžia individualiai. Kai pagalvoji apie Slovėnijos pavyzdį, kai testuojami visi gyventojai, tai irgi labai sudėtingas dalykas, ir neaišku, koks rezultatas bus po to. Kiekviena šalis, matyt, stengiasi veikti pagal savo materialines galimybes, pagal savo mąstymą, ideologiją. Bet yra ir bendros epidemiologinės nuostatos. Turime pavyzdį Australijos, kuri 4 mėnesius turėjo karantiną, o dabar nebeturi sergančiųjų. Čia gal truputėlį realistiškesnis dalykas.

Suprantu, kad karantinas, socialinio gyvenimo apribojimas yra psichologiškai sunkus dalykas, bet šiuo metu tokios priemonės būtinos.

- Ar infektologai, virusologai jau žino atsakymą, kiek ilgai, persirgus koronaviruso infekcija, išlieka imunitetas?

- Kol kas esame atsakymų ieškojimo fazėje. Nes praėjo per mažai laiko, kad galėtume apibendrinti rezultatus. Dar nėra nė pusmečio, kai buvo pradėtas tyrinėti imunitetas. Todėl dar negalime nuspėti, kas bus ateityje. Kad imunitetas susidaro, žinome, tik nežinome, kuriam laikui. Pagal kitas infekcines ligas apskaičiuota, kad „bandos imunitetas" pasiekiamas tada, kai liga perserga maždaug 60 proc. gyventojų. Bet mes dar to tiksliai negalime pasakyti apie COVID-19, nes neturime reikiamo laiko tarpsnio.

- Kokį variantą siūlytumėte Lietuvai?

- Šiandien renkasi Vyriausybė su mokslininkais, jie ir pasiūlys tą variantą - ten yra gana daug protingų žmonių. Kalbama apie priemonių griežtinimą.

- Manote, jog reikėtų skelbti karantiną?

- Taip.

- Visuomenėje sklando įvairių teorijų. Viena jų - susirgusiųjų koronavirusu skaičius žymiai pradėjo didėti po rinkimų.

- Tas skaičius pradėjo didėti, kai atsidarė mokyklos, todėl tai siečiau su mokyklomis. Galima analogija su gripu. Visada būdavo, kad, prasidėjus gripo epidemijai, pirmiausia būdavo uždaromos mokyklos, nes čia dažniausiai plinta infekcija, kurią vaikai parneša į namus. Ir dabar pradėjo atsirasti ir daugėti šeimose židinių, atkeliavusių iš mokyklų, iš jaunimo pasilinksminimo vietų.

- Sakoma, jog pasiskiepiję nuo gripo lengviau sirgs ir COVID-19 infekcija. Ar taip?

- Ne, tai du skirtingi mikroorganizmai. Šie skiepai apsaugos tik nuo dvigubos infekcijos. Kaip ir tuberkuliozės skiepai neturi jokios įtakos dėl COVID-19.

- Kai kas sako, jog dabar, kai tokie dideli užsikrėtusiųjų skaičiai, karantinas yra šiek tiek pavėluotas. Ką manote?

- Kol mes turėjome 60 sergančiųjų, nereikėjo apie jokį karantiną kalbėti. Reikėjo paruošti ligonines, vietas sergantiesiems, turint omenyje, kad visi žinojo, jog rudenį užsikrėtusiųjų daugės. Reikėjo paruošti, apmokyti medicinos personalą - turėjome laiko pasiruošti.

- Ar pasiruošėme?

- Matote, dabar perkeliame lovas Antakalnio ligoninėje Vilniuje, ieškome vietų kitur - tik dabar ruošiamės, tai yra tada, kai mus jau užpuolė.