(38)Nors vakcina nuo koronaviruso dar nesukurta, jei ji būtų - rodo apklausos - dauguma žmonių skiepytųsi. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus prof. dr. Sauliaus ČAPLINSKO, pasaulyje jau atliekami tyrimai, kokios įtakos skiepai nuo tam tikrų infekcijų turi susirgus Covid-19.
4 nuotr.
- Ar koronaviruso situacija padidino visuomenės sąmoningumą skiepų atžvilgiu?
- Dabar apribotas žmonių judėjimas, kartu ir į sveikatos priežiūros įstaigas. Nors skiepų programa turi būti nenutraukiama, skiepų kalendorius vykdomas, kai kurie žmonės atideda skiepijimus. Dar ankstoka daryti išvadas. Tačiau mažėja ir skiepų skeptikų.
- Apklausa parodė, kad net 70 proc. skiepytųsi nuo koronaviruso, jei būtų vakcina. Ką tai rodo?
- Keičiasi požiūris. Beje, praėjusiais metais, lyginant su 2018 m., beveik visų skiepų pozicijos yra išaugusios - tiek kalendorinių skiepų, tiek tų, kai žmonės skiepijasi savo lėšomis. Labai išaugęs skiepijimasis nuo gripo. Kitais metais nuo Covid-19 vargu ar bus skiepai, bet žmonės galėtų skiepytis nuo gripo ir nuo pneumokokinės infekcijos. Nes šios ligos yra greta su Covid. Labai svarbu, kad jei žmogus suserga viena iš šių ligų, kad neprasidėtų ir kita.
- Kokia tikimybė užsikrėsti iškart keliomis infekcijomis?
- Kalbant apie gripą ir kitas peršalimo ligas, jeigu susergama viena infekcija, kita infekcija nesergama. Kaip būtų Covid-19 atveju, sunku pasakyti. Galbūt gali būti abi infekcijos kartu, bet viena infekcija maskuoja kitą. Taigi galvodami apie Covid-19, galime pražiopsoti gripą ir atvirkščiai. Būtų gerai, kad kitą sezoną, esant įtarimui, iškart atlikti tyrimą ir dėl gripo, ir dėl Covid-19. Dabar, kiek žinau, atlieka tyrimą arba dėl gripo, arba dėl Covid-19. Taip galima praleisti ligą.
- Jeigu žmogus, pasiskiepijęs nuo gripo, užsikrečia koronavirusu, ar tai gali daryti įtaką ligos eigai?
- Jeigu imunitetas yra stimuliuotas, gerai veikia imuninė sistema, galbūt tai gali turėti teigiamos įtakos. Gali būti švelnesnė ligos eiga. Covid-19 galima sąlyginai skirstyti į dvi dalis - organizmo reakcija į virusą, patį sukėlėją, ir antra - uždegiminė reakcija, ji gali būti per daug išreikšta. Tada imuninė sistema pasimeta ir, užuot taikliai atakavusi virusą, pažeidžia ne tik virusą, bet ir aplinkinius audinius. Jeigu yra plaučių uždegimas (sukeltas koronaviruso), pereinantis į tokią imuninio atsako stadiją, būna labai plačiai pažeisti plaučiai. Netgi pasveikus žmogui sumažėja plaučių darbinis tūris.
- Jei asmuo kasmet skiepijasi nuo gripo, ar dėl to jo imunitetas silpnėja?
- Priešingai, nes imuninė sistema nuolat stimuliuojama. Tose šalyse, kur vaikai skiepijami vakcina nuo tuberkuliozės, mažiau Covid-19 atvejų arba ligos lengvesnė forma. Daroma prielaida, kad taip yra dėl to, jog lieka aktyvesnis nespecifinis imunitetas. Dabar tokie tyrimai yra atliekami. Žinoma, jokiais būdais susirgus Covid-19 nereikėtų naudoti tos vakcinos, nes galima sukelti priešingą efektą - audringą imuninę reakciją. Ši reakcija priklauso nuo kiekvieno individo, iki galo neaišku, kam kaip ji gali vystytis. Vienas iš paaiškinimų, kodėl vaikučiai serga lengviau, - kad jų imuninė sistema dar vystosi ir padaro mažiau klaidų.
- Nuo ko patariate skiepytis?
- Visos vakcinos, įtrauktos į vaikų skiepijimo kalendorių, yra įtrauktos ne veltui. Šių skiepų nereikia ignoruoti. Tie, kas turi finansinę galimybę, būtų gerai, kad paskiepytų nuo vėjaraupių ir erkinio encefalito. Atrodo, vėjaraupiai lengva vaikiška liga, bet suaugusiems ji gali pereiti į juostinę pūslelinę ir gali būti įvairių komplikacijų.
Kalbant apie suaugusius, būtų gerai pakartoti tuos skiepus, kurie rekomenduojami - nuo difterijos, stabligės, kokliušo. Ypač svarbus kokliušo skiepas, nes imunitetas su laiku silpsta. Jeigu seneliai bus prie naujagimio, tai gali būti pavojingas kokliušas. Išskirčiau pneumokokinę vakciną suaugusiems, kurie net nepriklauso rizikos grupei, pasaulyje 7-8 proc. senjorų miršta nuo plaučių uždegimų, sukeliamų pneumokokų, - o to galima išvengti. Aišku, skiepai nuo gripo
