Doc. dr. Kęstutis SANIUKAS:

Būti „populiariam“ fiziškai sunku. Mano priėmimas oficialiai baigiasi 12 valandą, bet dirbu iki 15 valandos - kitaip nepavyksta. Pacientai - kaip lavina: vienam padedi, jis atveda dar du tris, jų vis daugėja ir galiausiai ta lavina tave „užverčia“. Tačiau jeigu tu nori dirbti, turi dirbti. Jei dirbi - viską suspėji. Kaip sakoma, daugiausiai padaro labiausiai užimti žmonės.

Moksliniai laipsniai tam pacientų skaičiui šiek tiek įtakos turi, bet kur kas daugiau priklauso nuo to, kaip gydytojas elgiasi su pacientu ir jo artimaisiais. Mano principas: turi elgtis su pacientu taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi. Pacientas nori dėmesio, laukęs 3-4 mėnesius jis tikisi jo gauti - negaliu skirti vos kelių minučių. Žmonės jau dažniausiai būna daug kur apsilankę ir nori išklausyti kitą nuomonę, viską žinoti. Turi kalbėtis, aukoti tam savo laiką neskaičiuodamas.

Geriausias specialistas pacientui yra tas, kuris gali atsakyti į jo klausimus. Žmonės yra labai įvairūs, juos reikia priimti tokius, kokie jie yra, ir nemėginti auklėti. Mūsų specifika tokia, kad dažniausiai tenka „gydyti“ ligonį, mamą ir močiutę. Reikia sugebėti suprasti juos visus, jų hipertrofuotą rūpestį dėl vaiko, matyti juose ne kažkokį „erzintoją“, o sąjungininką. Reikia mylėti savo darbą ir žmones - to mokau ir savo jaunuosius kolegas bei studentus.

Prof. hab. dr. Narimantas, Evaldas SAMALAVIČIUS:

Svarbiausia ir gydytojui būtina savybė yra profesionalumas. Tad neabejotina, kad pacientai labiau nori patekti pas profesionalius ir gerai dirbančius gydytojus. O žinia apie tokius medikus dažniausiai perduodama iš lūpų į lūpas.

Aš manau, kad pasirinkdami gydytojo profesiją dauguma iš mūsų tarsi pasakome sau, kad mūsų gyvenimas bus šiek tiek kitoks nei kitų žmonių - visą gyvenimą savęs teks atiduoti daugiau. Kad pasibaigus darbo laikui ramiai neuždarysime durų ir neišeisime, o vis tiek apie jį galvosime, kartais net ir darysime tai, ko neapibrėžia mūsų darbo santykiai. Gydytojas, kuriam rūpi žmogus, jį priims ir suteiks pagalbą net ir pasibaigus darbo laikui.

Manau, tuos medikus, kurie būtent taip žiūri į savo darbą, pacientai jaučia ir pas tokius gydytojus labiau nori lankytis.

Kitas dalykas - gydytojo vidinė ir asmeninė kultūra. Pacientus traukia kultūringai ir adekvačiau bendraujantys medikai. Juk pacientas pas gydytoją eina apimtas tam tikro nerimo, širdgėlos. Žinoma, galima jam suteikti kokybišką pagalbą sveikatos prasme ir nerodant dvasinio ar emocinio dėmesio, tačiau žmonės labai greitai pajunta, ar su jais bendraujama „iš širdies“, ar „iš pareigos“.

Tad jeigu gydytojas turi visų mano išvardytų savybių kompleksą, jis žinoma turės didesnį pasisekimą tarp pacientų, o kartu ir didesnį pasitenkinimą iš savo darbo.

Aš rekomenduočiau pacientui pirmiausia pasitikėti gydytoju. Manau, mūsų gydytojai yra pakankamai profesionalūs ir sugebantys atlikti savo darbą. Tad nebūtina dėl elementaraus peršalimo eiti pas infekcinių ligų profesorių - na, nebent žmogus nusiteikęs laukti kelis mėnesius. Mano išvardytos savybės ir yra didžiausios aukštumos, o pedagoginiai vardai ir moksliniai laipsniai tėra papildas.

Doc. dr. Vitalija PETRENKIENĖ:

Geriausiai pasakyti, kodėl pageidauja patekti pas vieną ar kitą gydytoją, gali patys pacientai. Be abejonės, įtakos turi gydytojo patyrimas, jo kompetencija, darbo stažas, galbūt teigiama informacija, pasklidusi apie tą gydytoją... Manau, yra daug dedamųjų, kurios nulemia, kad pas vieną gydytoją greičiau galima patekti, pas kitą ilgiau tenka laukti.

Tikrai ne mažiau svarbus yra mokėjimas bendrauti su žmonėmis, nuoširdumas. Kompetencija labai svarbi, bet jei tu nesugebi su žmogumi bendrauti, labai realu, kad nebūsi populiarus. Žinios yra būtinos, bet labai svarbus ir sugebėjimas bendrauti su pacientu.

Mano manymu, pasirinkimą pirmiausia turėtų lemti kompetencija. Tai ypač svarbu kalbant apie retesnes ligas, nes specialistai gilinasi į kažkokią siauresnę sritį. Medicinoje visko žinoti tikrai neįmanoma. O toliau... Kartą susitikęs net ir su kompetentingu specialistu žmogus kitą kartą pas jį gali jau nebegrįžti, jei nepavyks su juo „susikalbėti“, „nesutaps bangos“.

Pirmiausia reikia pasitikėti savo šeimos gydytoju - jie pirmieji, kurie išklauso ir suteikia pagalbą, kompetentingi, žinių turi ir gali įvertinti, ar gali ką nors padaryti pagal savo kompetenciją, ar turi nusiųsti pas aukštesnio lygio ir siauresnės srities specialistą.

Tačiau jei nusprendi eiti pas specialistą, būtina nusiteikti, kad reikės palaukti. Reikėtų suprasti, kad tai nėra žmonės, kurie teikia skubią pagalbą čia ir dabar.

O jeigu taip blogai, kad pagalbos reikia tuojau pat, reikia kreiptis į artimiausios gydymo įstaigos skubiosios pagalbos skyrių.

Šarūnas MAČINSKAS:

Žmonės dažnai dalijasi informacija apie specialistus - vienam patiko kuris nors gydytojas, kitam, ir pas jį pageidaujančių patekti pacientų skaičius geometrine progresija didėja. Galiausiai visi ima manyti, kad tas gydytojas ir yra geriausias. Tačiau esmė ta, kad visi vienoje ar kitoje gydymo įstaigoje dirbantys medikai yra savo srities specialistai, turi licenciją, yra kontroliuojami, kelia kvalifikaciją, tobulinasi. Visi turi įgiję pakankamą savo srities kvalifikaciją - jeigu jie jos neturėtų, neturėtų ir licencijos. O pacientų toks mentalitetas - girdėjau tokią pavardę, tad tik ir noriu pas jį.

Moksliniai laipsniai taip pat rodo, kad tas žmogus yra pasiekęs aukščiausią lygį tam tikroje srityje ir kad jis yra aukštos kvalifikacijos specialistas. Tačiau jeigu dėl paprasto susirgimo ar peršalimo norėsite patekti į konsultaciją pas profesorių, ar tai logiška? Paprastesnėse situacijose kvalifikuotą pagalbą gali suteikti bet kuris tos srities gydytojas, turintis licenciją.

Žinoma, gydytojo populiarumui didelę įtaką turi ir jo asmeninės savybės - jo bendravimo būdas, požiūris į pacientą. Vieni bendrauja labiau oficialiai, kiti - artimiau, šilčiau. Tos šilumos mūsų žmonėms reikia, tad savaime suprantama, kad tas gydytojas, kuris moka geriau bendrauti, yra populiaresnis. Tačiau tai tikrai nelemia jo profesinių įgūdžių.

Tad žmogaus teisė spręsti - ar luktelėti ilgiau ir patekti pas visų pageidaujamą gydytoją, ar, jei jam reikalinga tik profesinė pagalba, kreiptis į kitą specialistą ir konsultacijos sulaukti greičiau.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“