respublika.lt

Kada ir kaip baigsis pandemija?nuotraukos (38)

2020 balandžio mėn. 07 d. 07:00:56
Pagal „Bloomberg.com“ parengė Irma JURKEVIČIŪTĖ

Patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius pasaulyje perkopė 1,2 mln., vis daugiau valstybių izoliuojasi, bandydamos stabdyti pandemijos plitimą, taigi svarbiausias šiandien žmonėms kirbantis klausimas: „Kada visa ši velniava baigsis?“ Teisingas atsakymas remiasi į dar nesuprastus dalykus apie naująjį koronavirusą, pavyzdžiui, ar persirgęs COVID-19 įgyji imunitetą ilgam laikui ir kaip greitai pasaulio mokslininkams pavyks sukurti vakciną, apsaugančią nuo koronaviruso.

×
nuotr. 8 nuotr.
Medikė Italijoje, Turino mieste, mojuoja, gavusi alyvmedžio šakelę Verbų sekmadienį. Šalyje koronavirusas diagnozuotas jau daugiau nei 130 tūkst. žmonių. EPA-Eltos nuotr.

 

Kaip viskas baigsis?

Mokslo žmonių teigimu, pandemija baigsis tik tada, kai jai susiformuos vadinamasis visuomenės imunitetas. O jis susiformuos tik tuomet, kai pakankama dalis žmonių bus apsaugota nuo patogeno, todėl jis tiesiog išnyks. Visuomenės imunitetas gali susiformuoti dviem būdais. Pirmas - vakcina. Mokslininkams reikia sukurti vakciną, kuri turi būti pripažinta saugia ir efektyvia prieš koronavirusą. Tuomet vakcina turi pasiekti reikiamą skaičių gyventojų. Pasiskiepiję žmonės nesusirgtų COVID-19, tad infekcija tiesiog negalėtų plisti taip, kaip dabar.

Antrasis būdas susiformuoti visuomenės imunitetui yra žiauresnis: didžioji dalis žmonių turi persirgti patogeno sukeliama liga ir tokiu būdu įgautų imunitetą. Priminsime, kad panašios taktikos dar prieš porą savaičių laikėsi Didžioji Britanija, neskubėjusi riboti švietimo įstaigų, kavinių ir pan. veiklos.

Kaip ištversime?

Daugelio valstybių strategija yra paprasta - kuo labiau riboti judėjimą, kad virusas neplistų. Stabdomas verslas, nutraukiamas mokymasis švietimo įstaigose, draudžiamas žmonių buriavimasis, raginama leisti laiką namuose. Tikslas - užkirsti kelią infekcijos protrūkiui, kurio tiesiog neatlaikytų medicinos sistema. Koronaviruso kreivės išlaikymas plokščioje padėtyje leidžia sistemai mobilizuotis, vadinasi, atsiranda laiko statyti ligonines, pirkti testus, aprūpinti medikus apsaugos priemonėmis. Tuo pat metu galima nustatyti viruso plitimo kelius, izoliuojant potencialius infekcijos nešiotojus.

Kada galima atšaukti draudimus?


Visuomenė neturėtų tikėtis, kad gyvenimas į įprastas vėžes grįš greitai. Pernelyg greitas ribojimų atsisakymas gali iššaukti naują audrą. Prisiminkime, kad Kinijos valdžia pradėjo lengvinti draudimus Vuhano mieste tik praėjus dviem mėnesiams po miesto uždarymo. Bet nepamirškime, kad Kinija ėmėsi labai griežtų priemonių infekcijai tramdyti ir vis tiek vieno iš jos miestų - Dzia - apylinkėje teko vėl imtis ribojimų, kai juos atšaukus, infekcija ėmė plisti.

Jungtinės Karalystės mokslininkų teigimu, karantino draudimų reikėtų laikytis du-tris, o geriausia - šešis - mėnesius. Optimistiškiau nusiteikę specialistai kalba, kad draudimus galima lengvinti, kai naujų patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius stabiliai krinta daugiau kaip dvi savaites.

Kas tada?


Jungtinių Valstijų mokslininkai kalba, kad lengvinti draudimus reikia palaipsniui. Pirmiausia vėl atveriant švietimo įstaigas ir verslo centrus, tačiau žmonių susibūrimai ir toliau tūri būti ribojami. Žmonėms būtų nurodoma laikytis atstumo, o rizikos grupėje esantiems patariama likti namuose. Jei būtų pastebimas infekcijos atvejų augimas - nieko nelaukiant reiktų imtis suvaržymų.

O štai Londono mokslininkai griežtesni - dviem trečdaliams žmonių reikėtų ir toliau vengti socialių kontaktų, 75 proc. atsisakyti ėjimo į darbus ar mokslus, kol nebus įgytas visuomenės imunitetas. Šioje stadijoje labai svarbus žmonių testavimas, kad būtų matoma, ar infekcijos atvejų nedaugėja.

Kodėl svarbu tirti?


Šis virusas išskirtinis ne todėl, kad būtų labai pražūtingas, bet todėl, kad moka gerai „pasislėpti”: daugelis infekuotųjų jaučiasi, jei ne puikiai, tai bent pakankamai gerai, kad dirbtų, gyventų įprastą gyvenimą, dalindamiesi virusu su aplinkiniais, patys to nežinodami. Todėl labai svarbu tirti kuo daugiau žmonių, mat patvirtinus COVID-19, žmogų galima saugiai izoliuoti, nustatyti kontaktus ir juos taip pat izoliavus užkardyti infekcijos plitimą.

Kitokie testai naudojami ieškant antikūnių pas tuos, kurie jau įveikė infekciją ir įgavo jai imunitetą bent kuriam laikui. Jeigu būtų labiau prienami, tokie teigiami žmonių, turinčių antikūnių, testai, leistų jiems judėti beveik nevaržomai.

O kas dėl žiauresnio būdo atsirasti visuomenės imunitetui?


Visų pirma, pabrėžiama, kad dar neaišku, ar žmogus, persirgęs COVID-19, įgyja jam imunitetą ilgesniam laikui. Neaiškus ir procentas visuomenės, kuri turėtų persirgti. Faktas, kad jis būtų didelis. Pavyzdžiui, difterijai įveikti reikia 75 proc., tymams - net 91 proc. Kalbama, kad imunitetui susiformuoti reikėtų, kad koronavirusu persirgtų bent 60 proc. visuomenės. Kaip greitai tokį skaičių pasiektume - visiškai priklauso nuo valstybėje įvestų apribojimų. Be karantino užsikrėtimo atvejų būtų gerokai daugiau, tačiau tuo pat metu ir didėtų medicinos įstaigų apkrova, ir mirčių atvejų. Visgi tikint, kad patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius gerokai mažesnis nei iš tiesų sergančių žmonių, įgauti visuomenės imunitetą galime greičiau nei patys manome.

Kokie kiti variantai?


Jeigu pasiseks, ir virusas išsikvėps į šiaurės pusrutulį atėjus vasarai, tikėtina, kad COVID-19 taps eiline sezonine infekcija, kaip gripas. Tačiau iki šiol nežinoma, ar šiluma suvaidins reikšmingą vaidmenį. Baiminamasi, kad vasarą virusui aprimus, jis su trenksmu sugrįš rudenį.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (38)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PROTESTAI: mažiausiai 230 žmonių žuvo per protesto akcijas Irane praėjusių metų lapkričio mėnesį.
  • VYKSTA: užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį vyksta į Estiją, kur Taline dalyvaus trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikime.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar vis dar dirbate iš namų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau atidarėte maudymosi sezoną?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +10 C

+8 +9 C

 

+9 +11 C

 +18 +19 C

+18 +20 C

 

+16 +18 C

0-5 m/s

1-6 m/s

 

0-4 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1136 PLN - 4.4495
RUB - 78.4416 CHF - 1.0720
GBP - 0.9009 NOK - 10.7880

Nuorodos