Vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad nors sveikatą laikome brangiausiu turtu, mūsų veiksmai jai stiprinti dažnai būna priešingi. Sveikatą kaip brangiausią turtą tyrime įvardijo du penktadaliai apklausos dalyvių, tačiau net kas dešimtas savo sveikatą įkainoja mažiau nei 1000 eurų. O, jei galėtų įsigyti tobulą savijautą, dauguma (42,5 proc.) šiam pirkiniui skirtų iki 100 eurų.

Asmeninių finansų ekspertės Odetos Bložienės nuomone, nors sveikata vertinama kaip didžiausias turtas, tačiau tai įrodyti darbais, o ne tik žodžiais vis dar vengiame. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, gerokai daugiau šalies gyventojų draudžia transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą nuo žalos, nei sveikatą. „Iš dalies draudimo tendencijas galime suprasti, juk transporto priemones Lietuvoje drausti privalu, tačiau to, ko drausti nebūtina, neskubame arba nerandame galimybių, net jei tai laikome didžiausiu savo turtu“, - komentuoja O.Bložienė.

Remiantis apklausos duomenimis, sveikatą labiausiai vertina fizinį darbą dirbantys žmonės, kuriems fizinis pajėgumas yra pagrindinis pajamų šaltinis (darbininkai pagal profesiją) arba uždirbantys mažiausias pajamas - iki 400 eurų per mėnesį vienam asmeniui.

Sveikatą didžiausiu savo turtu laiko beveik pusė apklaustų moterų ir du penktadaliai vyrų. Kuo žmonės vyresni, tuo labiau vertina sveikatą. Įdomu, kad kas dešimtas iki 29 metų žmogus Lietuvoje didžiausiu turimu turtu įvardija darbą. O beveik ketvirtadalis vien Vilniaus gyventojų sako, kad didžiausias jų turtas yra nekilnojamasis turtas.

Asmeninių finansų ekspertė pastebi, kad bijodami netekti uždirbamų pajamų gyventojai ryžtasi ne investuoti į sveikatą, o atvirkščiai - vengia imti nedarbingumo pažymėjimą. Taip teigė darantys net 43 proc. apklausos dalyvių, o toks poelgis neretai prisideda ir prie kitų kolegų susirgimo.

„Kalbant apie išlaidas sveikatai, skaičiuojama, kad Lietuvoje vidutiniškai joms skiriama apie 7 proc. visų namų ūkio išlaidų. Sveikatos priežiūros dalį įdomu sugretinti su kita išlaidų dalimi, pavyzdžiui, skirta alkoholiui ir tabakui - joms skiriama vidutiniškai apie 8,5 proc. pajamų, kurios tikrai neprisideda prie investavimo į sveikatą“, - priduria O.Bložienė.

„Pasauliniai tyrimai rodo, kad net 50 procentų mūsų sveikatos lemia gyvensena - mityba, fizinis judėjimas, darbo ir poilsio režimas. Tad šią dalį mes galime koreguoti, sąmoningai keisdami savo elgseną ir įpročius. Pavyzdžiui, net 80 procentų širdies ir kraujagyslių ligų Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos paskaičiavimu galima išvengti pakeitus mitybą ir fizinio aktyvumo įpročius“, - komentuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.

Jo teigimu, kitas labai svarbus sveikatos palaikymo kriterijus - nuolatinė sveikatos stebėsena ir prevencija. Pasak profesoriaus, žmogui tikslinga kasmet atlikti bendrą kraujo tyrimą, pasitikrinti cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje, atlikti skydliaukės hormonų, geležies, vitamino D tyrimus, pasimatuoti arterinį kraujospūdį.

„Tai minimali programa, kuri yra būtina elementariai sveikatos stebėsenai. Savo fizinės būklės pokyčius pastebime ne tik pagal tyrimų rezultatus. Tokios pakitusios organizmo būklės, kaip užsitęsęs nuovargis, stiprus silpnumas rytais, nemiga, padidėjęs ar sumažėjęs apetitas, dusulys, galvos svaigimas, signalizuoja, jog tam tikros funkcijos yra sutrikusios. Jokiu būdu nevalia numoti į tai ranka. Uždelsę laiku sureaguoti į pirminius ligos požymius, rizikuojame sveikatą prarasti ilgesniam laikotarpiui“, - pasakoja R.Stukas.

R.Stukas priduria, kad dažnai sunkias ligas išduoda nuovargis, tačiau žmonės negeba atskirti paprasto nuovargio nuo tokio, kuris gali pranešti apie ligą. „Jeigu yra objektyvių priežasčių jausti pervargimą dėl didelio krūvio ar nemiegotos nakties, tinkamai pailsėję šių požymių turėtume nebejusti. Tačiau jei nuovargis išlieka net ir pailsėjus, reikia išsamiau tirti sveikatą“, - teigia specialistas.