respublika.lt
 

Kad augintiniai nesirgtų

2019 rugpjūčio mėn. 10 d. 15:39:33
Simona KRASAUSKIENĖ

Tikriausiai nė vienas šeimininkas nedrįs ginčytis, kad kartu gyvenantis augintinis yra visavertis šeimos narys. Deja, nepaisant didelės meilės savo keturkojui, būna, kad šio sveikata pasirūpinti suskumbama tik tuomet, kai gyvūnui jau gresia rimtos bėdos.

×
nuotr. 1 nuotr.
„Kai aplinkui tyko tiek pavojų, gyvūnų sveikata reikia rūpintis kasdien“ - visoje Lietuvoje ragina socialinis projektas NENORIU BŪTI APSAUGOTAS PUSIAU

 

Birželį startavęs projektas „Nenoriu būti apsaugotas pusiau“ skatina nenumoti ranka į augintinių sveikatos problemas ir domėtis, kaip apsaugoti savo gyvūną. Į klausimus apie aktualias vasarą ir ne tik augintinių bėdas atsakė biologijos mokslų doktorantas, veterinaras Vytautas Sabūnas.

Tiek vasarą, tiek kitais metų laikais itin aktuali gyvūno apsauga nuo blusų. Nors paprastai šiais parazitais augintiniai užsikrečia nuo kitų lauko gyvūnų - valkataujančių šunų ar kačių, gali nutikti ir taip, kad blusų atsiras ir pas tik namuose būnantį keturkojį.

„Žmonės gali namo su batais parsinešti blusų kiaušinėlių ir taip apkrėsti naminius gyvūnėlius, kurie išvis neina į lauką, pavyzdžiui, kates“, - pasakojo veterinaras.

Pasak V.Sabūno, blusos gyvūnui pavojingos dėl kelių priežasčių - jos gali sukelti odos susirgimų, pernešti infekcijas ir parazitus ar net paskatinti mažakraujystę. Veterinaro teigimu, tai reta, straipsniuose aprašoma patologija, atsirandanti tarp gyvūnų, labai stipriai užsikrėtusių blusomis.

„Dėl kraują siurbiančių ir juo besimaitinančių blusų augintiniui dėl geležies deficito gali išsivystyti mažakraujystė. Didelis blusų kiekis nuolat siurbia kraują ir išsekina organizmo geležies atsargas, todėl nebesigamina nauji eritrocitai“, - sakė V.Sabūnas.

Jei blusos augintiniui sukėlė odos susirgimus, pavyzdžiui, blusinį dermatitą, nuolat besikasantis gyvūnas gali išsekti, o dėl nuolatinio kasymosi atsirasti žaizdos - taip gyvūnas gali užsikrėsti antrine bakterine infekcija dėl pažeisto odos apsauginio barjero.

Kaip sakė V.Sabūnas, blusos taip pat sukelia ne tik odos susirgimus, bet gali pernešti ir specifines infekcijas.

„Pavyzdžiui, yra tokia kačių įdrėskimo liga: pačios katės šia nuo blusų atsiradusia infekcija neserga, bet gali ją pernešti šunims ir žmonėms, kuriems ji gali sukelti labai rimtų sutrikimų. Jau dėl to reikėtų saugotis kačių įdrėskimų ir įkandimų. Taip pat blusos gali pernešti žarnyno kirminus, virusines infekcijas“, - pasakojo specialistas.

Siekiant apsaugoti savo šunį, pavyzdžiui, nuo blusų, paprastai naudojami antkakliai, lašiukai, purškalai ir tabletės. Jo teigimu, visos priemonės yra pakankamai geros, tačiau pranašumų turi tabletės, nes jas patogu augintiniui suduoti, be to, kitas priemones žmonės dažnai vartoja netaisyklingai, nepasiskaitę informacinio lapelio ar neišklausę veterinaro patarimų.

„Tabletės pranašumas tas, kad ją davus žinome, jog medžiaga pateko į organizmą ir veiks tiek, kiek turi veikti, visiškai nesvarbu, ar gyvūnas bus maudomas, - kalbėjo specialistas. - Jos taip pat turi platesnį veikimo spektrą nuo įvairių parazitų. Pavyzdžiui, antkakliai ir lašiukai apsaugo ir atbaido nuo blusų bei erkių, o tabletės papildomai veikia prieš niežus, apvaliąsias žarnyno kirmėles. Tai patogu gyvūno augintojui, kuris žino, kad davęs tabletę, profilaktiškai padėjo gyvūnui apsisaugoti ir nuo kitų parazitų.“

Bene viena aktualių problemų vasarą - gamtoje tykančios erkės, kurios gyvūnui gali įsisiurbti ne tik miške, bet ir miesto parke. Ką daryti, jei pastebėjote, kad jūsų augintiniui įsisiurbė erkė? Pasak veterinaro V.Sabūno, svarbiausia - nedelsti ir erkę ištraukti kuo greičiau.

„Erkė infekciją perneša ne iš karto, o praėjus daugiau nei 24-48 val. Jeigu taip nutiko, dažniausiai tai pasireiškia per keletą dienų ar savaičių: gyvūnas pasidaro vangus, dingsta apetitas, daugiau guli, kai kurios ligos sukelia šlapimo spalvos pasikeitimų, karščiavimą, kurį žmonės ne visą laiką pastebi, nes reikia matuoti temperatūrą“, - apie tai, kada derėtų kreiptis į veterinarą, pasakojo specialistas.

Gyvūnų augintojai taip pat turėtų apsaugoti savo gyvūną ir nuo kitų tipų erkučių. Pasak V.Sabūno, niežinės erkutės į augintinio organizmą patenka jomis užsikrėtus nuo kitų laukinių gyvūnų, pavyzdžiui, usūrinių šunų, lapių, arba po kontakto su kitais sergančiais keturkojais.

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PERGALĖ: geriausias Lietuvos smiginio žaidėjas Darius Labanauskas PDC pasaulio smiginio čempionate 3:0 nugalėjo anglą Matthew Edgarą.
  • KELIAI: šeštadienio pavakarę vakarinėje šalies dalyje pagrindinių kelių dangos daugiausia buvo šlapios dėl silpno lietaus.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
VZ LOGO 4

Dienos klausimas

Ar esate prietaringas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip manote, ar prekybos centrai turėtų dirbti per Kalėdas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +2 C

+2 +3 C

 

+3 +4 C

+1 +2 C

+2 +3 C

 

+3 +4 C

2-7 m/s

1-6 m/s

 

0-5 m/s