respublika.lt

Ką iš tikrųjų parodo COVID-19 testai?

visas tekstas

(0)
Publikuota: 2020 lapkričio 17 12:00:00, Vidmantas MISEVIČIUS
×
nuotr. 13 nuotr.
Ką iš tikrųjų parodo COVID-19 testai. Arūno Bernacko koliažas

Savaitgalį per pasaulį nuvilnijo gan skandalingas pranešimas - turtuolis verslininkas Elonas Maskas (Elon Musk) paskelbė, kad dėl COVID-19 atliko keturis testus. Ir gavo du teigiamus, du neigiamus rezultatus. Tai ką gi parodo tie greitieji, milijonus kainavę ir visiems brukami testai?

 

Keisti tyrimų rezultatai

Apie greituosius koronaviruso testus ir jų rezultatus visuomenėje sklando kalbų. Labai dažnai buvo akcentuojama, kad tokių testų rezultatai nėra tikslūs. Matyt būtent tai ir paskatino įmonių „Tesla" bei „SpaceX" įkūrėją Eloną Maską išsitirti net keturis kartus. Apie gautus rezultatus jis paskelbė socialiniame tinkle „Twitter".

„Tai - kažkokia beprotiška fikcija", - rašė E.Maskas. Jis patikslino, kad mėginiai visiems keturiems tyrimams buvo priduoti tą pačią dieną. Visi keturi greitieji testai buvo vieno gamintojo, tyrimus visais atvejais atliko ta pati seselė. E.Maskas įraše mini „BD Veritor" testą, rezultatą parodantį per 15 minučių, remiantis iš nosies paimtu tepinėliu.

Komentaruose verslininkas pabrėžė, kad jeigu tai nutiko jam, galėjo nutikti ir bet kuriam kitam žmogui. Po tokių, vienas kitam prieštaraujančių, testų išvadų, E.Maskas nusprendė papildomai išsitirti dar keliose laboratorijose. Tyrimams, pasak jo, paskatino jaučiami peršalimo simptomai, tad jis nusprendė nerizikuoti. Pamanęs, kad serga „lengva COVID-19 forma", verslininkas aprašė ir savo simptomus.

„Mano simptomai - lengvo persišaldymo simptomai. Tai nestebina, nes koronavirusas - viena iš peršalimo atmainų", - rašo E.Maskas. Pasak jo, savijauta yra tokia, kaip pasigavus įprastą respiratorinę infekciją, tačiau „kosint ir čiaudint labiau skauda kūną ir apsiblausia galva."

Pasirodžius E.Masko įrašui, visuomenė, kaip jau įprasta, pasidalino į dvi stovyklas. Vieni kaltino verslininką neatsakingu elgesiu ir teigė, kad jis tokiais įrašais siekia padidinti elektromobilių pardavimus. Kiti, priešingai, palaikė „Tesla" įkūrėją ir pritarė, jog greitieji testai dažnai būna klaidingi. Pastarieji akcentavo, jog, norint įsitikinti ar nesergi COVID-19, būtina atlikti papildomus tyrimus.

Pamirštami kiti aspektai

Medikas, profesorius, habilituotas daktaras Eduardas Vaitkus priminė, kad greitųjų testų kūrėjai patys pripažino, jog jie tinkami tik genetinės medžiagos organizme aptikimui, o ne klinikinei susirgimo diagnostikai.

„Paprastas pavyzdys - vieną kartą mėginėlis bus paimtas iš vienos vietos, kitą - iš kitos. Vieną kartą paims kiek daugiau, kitą - kiek mažiau. Net tokie skirtumai gali lemti skirtingus testavimo rezultatus, - situaciją paaiškino profesorius. - Todėl labai svarbu įvertinti dar vieną aspektą - kokia yra testo klaidos tikimybė, nes ji yra visada.

Kiek atvejų virusas nustatomas klaidingai? Kiek ieškojau, apie situaciją Lietuvoje informacijos beveik nepavyko rasti, tad galima optimistiškai skaičiuoti, kad klaidingai virusas nustatomas 0,1 proc. atvejų. Tai yra iš per 8 mėnesius padarytų 500 tūkst. testų, 500 buvo klaidingi. Čia, geriausiu atveju, nes šią vasarą Amerikoje buvo nustatyta, kad klaidingi, parodantys virusą net tuomet, kai jo nėra, buvo 3 proc. testų.

Amerika tuomet skubiai sprendė klausimą, ką daryti, kad tai nebepasikartotų, o mūsų valdžia nenori pripažinti, jog 100 proc. teisingų duomenų nebūna. Apie klaidingus rezultatus nėra diskutuojama, nepateikiami oficialių gamintojų duomenys, todėl viešumoje pasirodo pati įvairiausia informacija."

Dar vienas, pasak jo, svarbus klausimas - ką iš tikro rodo teigiami testo rezultatai.

„Imkime kaip pavyzdį tuberkuliozę. Standartinis testas tuberkuliozės nustatymui yra įodinis tuberkulino mėginys (Mantoux mėginys). Tačiau jis gali parodyti ir tik tai, jog žmogus buvo „pasigavęs" tuberkuliozę, tačiau jo organizmas pats susitvarkė su ligos sukėlėjais. Testas parodys virusio genetinės medžiagos buvimą kūne, tačiau jis nepatvirtins, kad dabartiniai žmogaus nusiskundimai gali būti kaip nors susiję su tuo virusu. Viruso buvimą galima nustatyti, tačiau negalima teigti, kad klinikinė simptomatika susijusi būtent su juo", - atkreipė dėmesį medikas.

Nepaisant to, šiandien Lietuvoje vadovaujamasi dvejopais standartais.

„Suradus tuberkuliozės žymių niekas neskuba gerai besijaučiančio žmogaus priskirti prie ligonių. Suradus koronaviruso genetinę medžiagą iškart imama šaukti apie plintančią infekciją ir pamirštama, kad yra apsčiai kitų, nemažiau pavojingų, virusų, - problemą patikslino E.Vaitkus. - Šis klausimas tampa ypač aktualus kalbant apie sunkiai sergančius ir ligoninėse gulinčius asmenis. Taip, koronavirusias jiems nustatytas, bet, galbūt, jų dabartinę klinikinę būklę nulėmė ir kartu turimas gripo virusas ar dar koks nors papildomas bakterinis plaučių susirgimas?

Kasmet Lietuvoje buvo fiksuojama apie 50 tūkst. gripo infekcijos atvejų, o šiemet gripo niekas nediagnozuoja.

Kasmet pasitaiko apie 500 bakterinių plaučių uždegimų, bet šiemet apie juos nieko negirdėti. Nes nustačius koronavirusą papildomi tyrimai tiesiog nebeatliekami. Taip būti neturėtų, nes tik jie leistų tiksliai atsakyti į klausimą - ar koronavirusas yra vienintelė sunkiai sergančių asmenų negalavimo priežastis."

Vakcina panacėja netaps

Skeptiškai profesorius vertino ir dabar jau buvusių valdančiųjų kalbas apie visuotinės vakcinacijos naudą.

„Kai laboratoriniai tyrimai nustato organizme tam tikrus bandymus, tai parodo, kad žmogus persirgo koronavirusu ir organizmas nuo jo apsigynė. Šie, specialūs baltymai saugo kūną nuo kitos tokios pat infekcijos ir garantuoja tam tikrą apsaugą. Skiepai turėtų atlikti panašią funkciją - paskatinti organizmą gaminti tokius baltymus. Tik kas gali tiksliai atsakyti, kiek laiko šie baltymai gaminsis?" - retoriškai teiravosi medikas.

Jam yra žinomas atvejis, kai koronavirusu persirgusio asmens organizme susiformavęs specifinis imunitetas išsilaikė tik tris mėnesius.

„Vadinasi, kad po 4 mėnesių ar vėliau tas pats žmogus vėl gali užsikrėsti koronavirusu, nes natūralus apsauginis mechanizmas veikė trumpai. Galbūt vakcina suveiks geriau negu natūrali apsauga, tačiau tiksliai to niekas nežino", - „Vakaro žinioms" sakė E.Vaitkus.

Bet net ir tokiu atveju vakcina netaps „visuotiniu išsigelbėjimu".

„Toks jausmas, kad ją propaguojantys politikai „pamiršo", jog virusai mutuoja. Praėjusių metų vakcina nuo gripo šiemet jau netinka, nes virusas pakito. Galbūt koronavirusas mutuos lėčiau, bet jis keisis, o tai reiškia, kad vakcinos reikės kasmet. Nei po pusmečio, nei po metų stebuklas neįvyks.

Virusas egzistuoja, jis - pavojingas, tačiau reikia suprasti, jog jis atėjo visiems laikams. Nuo koronaviruso negalima bėgti, o laikas mokytis gyventi pakitusiomis sąlygomis. Deja, kol laukiama vakcinos, valdantieji nusprendė sugriauti šalies ekonomiką ir prisidaryti skolų, kurias turės grąžinti dar ir mūsų anūkai. Mano nuomone, nepaskaičiuoti valdžios sprendimai problemų pridarė daugiau, negu pats virusas", - COVID-19 „suvaldymą" įvertino specialistas. Beveik tokią pačią mintį pandemijos pradžioje yra išsakęs ir garsusis verslininkas E.Maskas: „Panika pridarys daugiau žalos nei pats virusas."

E.Vaitkus akcentavo, kad pasekmes pajautė ne tik kiti, skubios medicininės pagalbos negavę ligoniai, bet dar ilgai jaus ir Lietuvos vaikai.

„Valdžia visuomenei įpiršo baimę, nerimą ir depresiją. Tik jeigu suaugusieji tai kažkaip dar gali pakelti, tai nuolat gąsdinami ir bauginami vaikai psichologines pasekmes jaus ir po 10-15 metų.

O juk viskas galėjo būti kitaip, - buvo įsitikinęs E.Vaitkus. - Valdžia, sekdama Švedijos pavyzdžiu, galėjo prisipažinti, kad nežino, kaip reikia elgtis, ir pakviesti visuomenę kartu ieškoti problemos sprendimo. Deja, buvo pasirinktas gąsdinimo, represijų ir diktatūros kelias. Žmonėms buvo meluojama, todėl visuomenė nustojo tikėti politikais. Tai lėmė, kad žmonės nusistatė ir prieš tuos sprendimus kurie galimai buvo teisingi ir būtų turėję teigiamą poveikį."

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s