Lietuva yra endeminėje akmenligės zonoje, inkstų ligomis mūsų šalyje serga kas septintas šalies gyventojas. Kaip turime šiuos svarbius organus tausoti, kad išvengtume problemų, pataria profesorius Balys DAINYS.
- Su nefunkcionuojančiais inkstais dializuojami ligoniai išgyvena dešimtmečius, bet geriausia turėti sveikus inkstus. Kaip juos tausoti?
- Inkstų ligos mūsų šalyje gana dažnos. Jomis serga apie 300-350 tūkstančių gyventojų. Viena statistika skelbia, kad kas septintas, kita, kad kas dešimtas gyventojas. Kad išlaikytume sveikus inkstus, turime saugotis virusinių infekcijų, tonzilitų, pūlingų ligų. Užsitęsus gripui ar kitai infekcinei ligai, gali išsivystyti nefritinis sindromas, kuris ilgainiui gali pereiti į labai sunkią ir neretai neišgydomą inkstų ligą - glomerulonefritą.
Būtent todėl susirgus gripu nevalia nesigydyti, eiti į darbą. Persirgus bet kokia bendra infekcija, būtinai reikia atlikti šlapimo tyrimą. Į bet kokį, kad ir labai nedidelį pakitimą šlapime reikia kreipti dėmesį. Itin grėsmingi požymiai yra baltymas ir eritrocitai. Kai infekcija patenka į šlapimo takus, šlapime atsiranda leukocitų. Visa tai reikia kuo kruopščiausiai gydyti.
Inkstams labai kenkia negydomas padidėjęs kraujo spaudimas. Jeigu aukštas kraujospūdis negydomas ilgesnį laiką, gali išsivystyti inkstų funkcijos nepakankamumas.
Negrįžtamus pakitimus inkstuose sukelia ilgai ar nepakankamai gydoma cukraligė, ypač pirmojo tipo. Inkstų funkciją sunkina metabolinis sindromas, kitaip tariant, nutukimas.
Inkstus skriaudžia žalingi įpročiai - rūkymas, alkoholis, narkotikai. Iš pirmo žvilgsnio net banali liga - šlapimo pūslės uždegimas, jei yra blogai gydomas, gali būti inkstų ir jų geldelių uždegimo pradžia, tai gali baigtis inkstų funkcijos nepakankamumu.
Turime atminti, kad yra inkstų ligų, kurios žmogui nesukelia jokio diskomforto, jokio skausmo, todėl kiekvienas, net ir neturėdamas nusiskundimų dėl šlapimo organų, turi bent 1-2 kartus per metus atlikti šlapimo tyrimus.
Kai inkstai serga, kenčia kiti organai - širdis, kraujagyslės, akys, nervai ir kiti. Inkstus skriaudžia ir tokios ligos kaip reumatas, raudonoji vilkligė, aukšto kraujospūdžio liga, cukraligė, amiloidozė.
- Ar inkstams galime padėti vartodami daugiau skysčių?
- Lietuva yra endeminėje akmenligės zonoje. Tai reiškia, kad čia žmonės dažniau serga inkstų bei šlapimo takų ir tulžies pūslės akmenlige. Kiekvienas žmogus, o labiausiai tie, kurių šeimose ar giminėje yra sirgusių akmenlige, būtinai turi naudoti daug skysčių - du su puse arba tris litrus per dieną. Į šią normą įskaičiuojamas vanduo, sriubos, obuoliai, agurkai ir t. t. Gerdami daug skysčių tikrai palengviname inkstų darbą. Inkstams reikia daug energijos išnaudoti gaminant koncentruotą šlapimą, o filtruoti skystą - jiems vieni niekai.
- Ar yra efektyvių inkstų ligų gydymo metodų?
- Dabar ligoniai su nefunkcionuojančiais inkstais gyvena dešimtmečius. Prieš penkiasdešimt metų inkstų nepakankamumo diagnozė ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje reikšdavo mirties nuosprendį. Dabar žmones gelbsti hemodializė. Dializuojami ligoniai išgyvena daugiau kaip dvidešimt metų, o po inksto transplantacijos - per trisdešimt metų. Pasaulyje šie rodikliai dar geresni, nes kitose šalyse inkstų funkcijos nepakankamumo gydymas hemodializėmis ir inkstų transplantacijos buvo pradėtos anksčiau nei mūsų šalyje.
Jeigu žmogaus, kuris gydomas dializėmis ar po inksto transplantacijos, neištinka kokia nors kita sveikatos problema, jis gali sulaukti tokio amžiaus, kiek jam skirta, gali pasaulį palikti visai dėl kitų ligų.
- Ar šių ligų gydymas yra pakankamai kompensuojamas?
- Gydymas dializėmis bei inkstų transplantacijos yra brangu, bet ligoniams toks gydymas nieko nekainuoja. Po inkstų transplantacijos vaistus taip pat kompensuoja Ligonių kasos. Dializės technologijos niekuo nesiskiria nuo kitų Europos Sąjungos šalių. Ligoniai po transplantacijų gauna šiuolaikiškiausius vaistus, kokie tik jiems yra reikalingi. Sukurtas platus hemodializių tinklas, veikia 61 skyrius. Daugelis skyrių ligonius į hemodializes atsiveža, o po procedūros parveža į namus.
- Inkstų transplantacija suteikia naujas galimybes, bet ar pakanka donorų?
- Šiuo metu transplantacijų laukia 150 ligonių. Šis skaičius bemaž kasdien keičiasi. Būna, kad ligonis patenkintas dializėmis ir pats atsisako transplantacijos. Neretai ligoniai, kurie gydomi hemodializėmis, yra geros fizinės būklės, gali dirbti kai kuriuos darbus. Ligoniai po inksto transplantacijos taip pat gali būti darbingi.
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, donorų trūksta. Nors kasmet miršta 30-40 tūkstančių žmonių, organų transplantacijai nepakanka. Paimti mirusiojo organų neleidžia artimieji. Transplantacijai organai gali netikti dėl donoro infekcinių ligų arba piktybinių auglių.
- Ar mokslinėse laboratorijose iš žmogaus ląstelių jau mėginama išauginti inkstą?
- Gali būti, kad ateityje biotechnologijos leis klonuoti atskirus organus, tai yra juos išauginti iš ląstelių to žmogaus, kuriam reikia organo. Ant tam tikrų karkasų jau įmanoma išauginti bronchų segmentus, šlapimo pūslę ar kitus nesudėtingus audinius. Inkstą sudaro didžiulė daugybė skirtingo tipo ląstelių ir jų grupių, todėl kol kas inkstų audinių kultūros išauginti nepavyksta. Manau, kad to nepavyks padaryti ir artimiausioje ateityje. Neatmetu, kad mokslininkai greičiau išaugins gyvulį, kurio audiniai bus analogiški žmogaus audiniams ir organams. Bet jei tai įvyks, žmonija susidurs su etinėmis problemomis.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
