1 nuotr.Aktyvėjant debatams dėl atlyginimų medikams didinimo, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga (LGVS) reiškia pritarimą neseniai susikūrusio Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) reikalavimams, kad nuo ateinančių metų pradžios visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų atlyginimai būtų padidinti 30 proc., per artimiausius metus - 50 proc., o iki 2020 m. - iki vidutinio Europos Sąjungos (ES) šalių atlyginimo.
LGVS prezidentas dr. Kęstutis Štaras tikina, kad jo vadovaujama sąjunga ir toliau ketina skirti ypatingą dėmesį sveikatos priežiūros įstaigų valdymo optimizavimui, žmogiškųjų išteklių pritraukimui, nes tai leidžia gerinti paslaugų prieinamumą, mažinti personalo darbo krūvį. Be to, LGVS nariai ir toliau ketina kiek įmanoma finansiškai prisidėti prie darbo užmokesčio didinimo visam medicininiam personalui.
„Dėl to visiškai nepritariame Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento prof. Liutauro Labanausko viešai išsakomai pozicijai, kad dėl šiuo metu medicinos sistemoje vykstančių įvykių yra kalti sveikatos priežiūros įstaigų vadovai. Tai niekur neveda, o tik supriešina sunkiai medicinos sistemoje dirbančius žmones. Manau, kad tik visi kartu sutelkę jėgas ir veikdami išvien, o ne vieni kitus kaltindami, galime sustabdyti medicinos personalo emigraciją, pagerinti paslaugų prieinamumą bei kokybę. Juk mums visiems rūpi Lietuvos gyventojų sveikata, todėl turime drauge stengtis daryti viską, kad nenukentėtų žmonės“, - susidariusią situaciją komentuoja LGVS prezidentas
Sveikatos priežiūros įstaigų vadovus iš visos Lietuvos vienijanti organizacija taip pat pritaria ir kitiems LMS reikalavimams: nedelsiant priimti dokumentus, ribojančius maksimalų darbo krūvį sveikatos priežiūros įstaigose, nustatyti minimalią pacientų konsultacijos trukmę, sustabdyti finansinių sankcijų ar išieškojimų taikymą sveikatos priežiūros įstaigoms ar jų darbuotojams už netyčines klaidas, jeigu pacientams nebuvo padaryta žala jų sveikatai ar gyvybei.
LGVS nepriimtina pastaruoju metu įsigalėjusi praktika bausti gydymo įstaigas ar jų darbuotojus už netyčines administracines sveikatos paslaugų teikimo klaidas, jeigu nebuvo padaryta žala pacientų sveikatai ar gyvybei.
Kaip vieną iš spręstinų problemų gydytojai vadovai mato ypač didelį atotrūkį, kuris susidaro tarp pirminio, antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigų biudžeto. Skirtumas itin ženklus dėl to, kad už tą pačią suteiktą paslaugą sveikatos priežiūros įstaigai periferijoje ir dideliame mieste nustatytas skirtingas įkainis. „Mokestis už paslaugas turi būti didinamas tam tikra numatyta konkrečia suma, o ne visiems pridedant, pavyzdžiui, 20 procentų prie dabartinio įkainio. Procentinis įkainių kėlimas išbalansavo VLK apmokėjimo sistemą ir susidarė didžiulis atotrūkis, atskirtis tarp sveikatos priežiūros įstaigų periferijoje ir didesniuose centruose. Dėl to, kai kurios savivaldybių įstaigos gali atsidurti ant bankroto ribos“, - pastebi LGVS prezidentas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų paslaugų įkainį neįskaičiuotos lėšos medicinos personalo kvalifikacijai kelti. LGVS įsitikinusi, kad tai turi būti apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, dėl to būtina peržiūrėti kvalifikacijos kėlimo sistemą, lėšas skiriant universitetams ir kolegijoms.
