respublika.lt

Gydytojai nenorėtų spręsti, kam gyventi, kam - ne visas tekstasnuotraukos (19)

2020 kovo mėn. 18 d. 10:00:30
Vidmantas MISEVIČIUS

Lietuvoje pirmą kartą įvestas visuotinis karantinas. Esant tokiai situacijai, nemažai daliai mūsų šalies gyventojų, tikėtina, kyla klausimas - ar gydymo įstaigos pasirengusios pacientų antplūdžiui ir ar visiems užteks būtinų apsisaugojimo bei sveikatos priežiūros priemonių?

×
nuotr. 10 nuotr.
Jurgita Sejonienė. Eltos nuotr.

 

Žadama, kad 
priemonių užteks

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad reikiamomis priemonėmis buvo pasirūpinta dar iki epidemijos pradžios, o netrukus turėtų pradėti veikti ir mobilieji mėginius tyrimams surenkantys, punktai.

Paklaustas apie medikų apsaugai skirtas priemones, jis nurodė, kad tie medikai, kurie tiesiogiai kontaktuoja su pacientais ir infekuotais asmenimis, visas reikiamas priemones turi.

„Laiku atnaujinome rezervą, tačiau jis nėra begalinis. Rinkoje nėra tiek priemonių, kiek žmonės nori jų turėti, todėl pirmiausia jos skiriamos tiems, kuriems tikrai yra būtinos. Kai tik pasitaikys galimybė, rezervas bus papildytas, nes finansinių limitų nėra. Visgi reikia suprasti, kad net užpirkus priemonių, jų gali tekti palaukti, nes pervežimai irgi stringa“, - niuansus vardino ministras.

Tiesa, vakar kalbėdamas Seime, A.Veryga pripažino, kad kaukių ir respiratorių visgi trūksta. Tą patį Seimo posėdžio metu patvirtino ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. „Apsaugos priemonių trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kas buvo rinkoje, viskas yra išpirkta. Kol Kinija neatnaujins gamybos, tikėtina, bus jaučiamas jų deficitas“, - atsakinėdamas į Seimo narių klausimus, sakė L.Kukuraitis.

Šiai dienai, sveikatos apsaugos ministro teigimu, ligoninės sutalpina visus infekuotuosius, tačiau jeigu situacija pasikeis ir sunkių ligonių srautas išaugs, sergantieji lengvesne forma turės gydytis namuose.

Taip pat jis užtikrino, kad jeigu pagrindinė tyrimų laboratorija nebespės apdoroti visų gaunamų mėginių, bus pajungtos ir kitos, reagentus gavusios ir juos tirti galinčios, įstaigos. Visgi kol tokio poreikio nėra, naudoti papildomus pajėgumus ministerija nemato prasmės.

Klinikos rengiasi pacientų antplūdžiui

VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Feliksas Jankevičius, paskelbus karantino sąlygas šalyje, nurodė, jog klinikos intensyviai rengiasi pacientų srautų augimui.

Pasak jo, naujame Infekcinių ligų centre yra daugiau negu 100 lovų, įrengta visus reikalavimus atitinkanti vėdinimo sistema, kuri apsaugo nuo viruso plitimo patalpose, sunkiausiems pacientams parengtos reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietos.

Taip pat, kol kas tai yra vienintelė Vilniaus regiono ligoninė, kurioje imami mėginiai dėl COVID-19. Daugėjant įtartinų karantinuojamų atvejų ir užsikrėtusių pacientų skaičiui, telkiamos visos ligoninės personalo pajėgos: formuojami rezerviniai darbuotojų sąrašai, kuriais būtų pasinaudota iškilus būtinybei.

Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centras pasirengęs tam, kad gavęs reikiamus reagentus galėtų atlikti laboratorinius tyrimus dėl COVID-19. Kaip teigė centro vadovas dr. Dalius Vitkus, laboratorijoje per parą turimais reagentais galima būtų ištirti iki 48 pacientų mėginių.

Pagalbos per daug nebūna

Nepaisant ministerijos pažadų, kad priemonių užteks, medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius dar iki ministrų pasisakymų padėtį buvo linkęs vertinti griežčiau. Pastebėjimais jis pasidalino socialiniame tinkle:

„Gerbiami verslininkai, prašau jūsų paramos Lietuvos Respublikai. Pinigų šį kartą nereikia, reikia priemonių. Artimiausiu metu prireiks daugybės dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų. Daug šimtų prie jau esamų 900.

Prireiks daugybės FFP3 klasės respiratorių Lietuvos ligoninėms, kurios taps atramos ligoninėmis epidemijos metu. Lietuva jų turi tūkstančius, prireiks mažiausiai dešimčių tūkstančių. Ir netgi paprastų medicininių kaukių.

Artimiausiu metu prireiks daugybės PGR testų. Dešimčių ar net šimtų tūkstančių terpių ir reagentų. Jų irgi nebus per daug. Susisiekite su didžiosiomis šalies ligoninėmis. Jie pasakys tikrus poreikius. Jeigu turite galimybę pristatyti tai iš bet kurios pasaulio šalies ir padovanoti Lietuvos ligoninėms, tai bus svarbus jūsų indėlis apsaugant mūsų piliečius.“

Problemų nestinga ir užsienyje

Vienoje iš Didžiosios Britanijos ligoninių dirbantis mūsų tautietis Vytautas Liesis neslėpė, kad šalyje jaučiamas įvairių priemonių, ypač medicininių kaukių, trūkumas.

„Kol virusas yra įtariamas reikėtų naudoti chirurgines kaukes, šiam pasitvirtinus - FFP3 respiratorius, tačiau daugelis medikų iškart naudoja FFP3, nes taip jaučiasi saugiau bendraudami su potencialiais pacientais“, - pasakojo V.Liesis.

Pasak jo, nors pasijutęs blogai, žmogus turėtų skambinti ir informuoti apie tai medikus, bei laukti jų atvykstant namuose, pasitaiko tokių, kurie tyrimų ateina į ligonines. Tiesa, tyrimai atliekami tik tais atvejais, kai įtariamas koronavirusas ir asmenį planuojama hospitalizuoti, tačiau net ir įtarimams pasitvirtinus, žmogus gali būti išleistas namo.

„Jeigu asmuo jaučiasi gerai, jis sirgti gali ir namuose. Ligoninėje paliekame tik tuos, kuriems būtini deguonies aparatai arba esant komplikacijoms. Taip ir žmonių ligoninėje mažiau, ir medikams lengviau dirbti“, - darbo specifika dalinosi pašnekovas.

Interviu

- Kaip vertinate valdžios požiūrį į koronaviruso keliamas gėsmes? - klausėme Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotojos Jurgitos SEJONIENĖS.

- Tik nuo pirmadienio susirūpinta gyventojais ir gydytojais, bus perkamos papildomos priemonės, jau ir savivaldybės ėmėsi veiksmų. Reikėjo priemonių dėl koronaviruso imtis anksčiau. Būtų buvę daug efektyviau. Pandemija buvo prognozuojama jau nuo sausio, tada buvo laikas reagentų įsigyti.

Būdavo net kaltinimų, kad mes nepagrįstai keliame paniką, kad dezinformuojame žmones. Kaltinimų būta ir Medikų sąjūdžiui ir prof. Vytautui Kasiulevičiui, prof. Sauliui Čaplinskui, kai jie sakė, kad tyrimų dėl koronaviruso yra nepakankamai. Atseit, nėra ko čia tirti... Pasirodo, yra prasmė tirti ir šalyse, kurios atlieka daug tyrimų, izoliuoja žmones, sunkių susirgimų yra mažiau.

O dabar diagnostinių testų liko daugiau nei tūkstantis, tai užtektų pusantros savaitės tokiais tempais. Estija 4 kartus daugiau, Latvija - 3 kartus daugiau tiria.

Matyt, nebuvo planuota daug tyrimų daryti. Dabar jau 500 mln. eurų skiriama priemonėms įsigyti, kurių trūkumo, atseit, nebuvo. Puikiai pamenu, kai sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis sakė, kad valstybės rezervas yra toks didelis, kad tikrai visiems visko užteks.

Juk sveikatos priežiūrai šiais metais rezervas 600 mln. eurų, kuris, beje, ir turėtų būti naudojamas kritinėms situacijoms. Juk tikrai sveikatos apsaugos ministras žinojo, kiek yra apsaugos priemonių, kiek - plaučių ventiliavimo aparatų Lietuvoje.

- Ar normalu, kad prof. Kasiulevičius priverstas feisbuke prašyti verslo padėti medikams. Juk valdžia turi tuo rūpintis.

- Supraskite medikų nerimą, jie dirba vos ne plikomis rankomis. Nėra individualių apsaugos priemonių. O dėl tų priemonių iš tiesų sunerimo reanimatologai ir ištransliavo žinutę, kas bus, jei bus sunkių ligonių? Italijos pavyzdys tikrai visus labai išgąsdino. Nė vienas gydytojas nenorėtų spręsti tokios dilemos, kurį pacientą gydyti, kurio - ne.
O dabar tiria įvežtinius atvejus, jei tokius tiria, tai tik tokius ir suranda.

- Kiek gali būti realiai užsikrėtusiųjų Covid-19?

- Yra žinomi faktai, kad tikrai ne visi žmonės laikėsi karantino grįžę iš viruso apimtų šalių. Užsikrėtusiųjų gali būti ir šimtai, ir tūkstančiai. Jeigu nėra tiriama, tai belieka spėlioti. Dabar yra gripo sezonas, o klinika yra panaši. Manau, kad daug atvejų galėjo būti nurašyti gripui, o ne Covid-19. Be to, dabar iškilo problema, kad net gripo testų trūksta. Šeimos gydytojai paliekami be diagnostikos.

- O kaip pačių medikų sveikata, jei jie neturi visų priemonių, nenori spjauti į viską?

- Kaip tik man skambino slaugytoja, panorusi tapti anonime, žmogus apimtas panikos, ji šaukia ir sako: darykite ką nors! Ji sunerimusi dėl grąžinamų į Lietuvą atostogautojų, kurie iš visur bus surinkti ir kurie išvyko jau pandemijos metu. Ji sakė, kad juos visus reikėtų griežtai karantinuoti ir ne namuose, o kitur, kad juos galėtų kažkas prižiūrėti. Aš tam ne visai pritariu, bet kad anksčiau reikėjo imtis griežtesnių priemonių - faktas.

Sveikatos priežiūros darbuotojai realiau suvokia situaciją ir dėl to viešoje erdvėje daugiau skundų. Juk mums reikės dirbti ir mes labiausiai rizikuosime sveikata.

Sveikatos priežiūros darbuotojai neima atostogų ar nedarbingumo. Jie nebando savo pareigos išvengti. Labai dėl to džiaugiuosi, kad nepaisant grėsmės pasiryžę atlikti savo pareigą. Kol nėra kritinių situacijų, medikai dažnai kaltinami nepriežiūra, aplaidumu. Kai kritinė situacija, pasirodo, medikai dirba. Ir kaltinimai aprimę. Visi supranta, kad medicinos darbuotojai rizikuoja ir kokioje nepavydėtinoje situacijoje jie yra.

Kinijoje gydydami žmones mirė mažiausiai 46 gydytojai. Italijoje, Norvegijoje dėl išaugusių krūvių iš pensijos atšaukiami gydytojai padėti kolegoms. Visuomenei rizika užsikrėsti koronavirusu yra 1 prie 1000, o gydytojams, medicinos personalui, slaugytojams - 100 prie 1000. Tai 100 kartų didesnė rizika.

Kalbėjosi Edita SIAVRIS, 
VŽ žurnalistė.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (19)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŠIMTUKAI: apžvelgiant brandos egzaminų rezultatus, akivaizdu, kad šiais metais geriausiai Kauno rajono abiturientams sekėsi laikyti anglų kalbos egzaminą, - gauti net 28 šimtukai.
  • AUSTRIJOJE: Austrijoje per parą nustatytų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius pirmą kartą šią vasarą viršijo 300.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar švęsite tradicinę Žolinės šventę?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur dažniausiai perkate knygas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+14+16 C

+16 +18C

 

+16 +18 C

 +26 +28 C

+28 +30 C

 

+26 +28 C

2-3 m/s

2-3 m/s

 

1-3 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1813 PLN - 4.3984
RUB - 86.5850 CHF - 1.0754
GBP - 0.9017 NOK - 10.5403

Nuorodos