Gydytis vaistažolėmis reikia mokėti

Sergančiuosius vėžiu žolėmis, milteliais ir užkalbėjimais gydančių šarlatanų vis dar pakanka. Yra ir tikinčių, kad šie padeda. Anot specialistų, tokia veikla prilygsta nusikaltimui. “Net ir gerai patikrintomis vaistažolėmis gydytis po sunkios ligos be rekomendacijų nepatariama”, - sako fitoterapeutai.

“Įveikti vėžį galima tik radikaliomis priemonėmis, bet apsisaugoti, kad bloga liga nepasikartotų, vaistažolės padeda. Tik reikia mokėti jas vartoti. Ne mažiau svarbu žinoti, kaip nesusirgti vėžiu. Tai gali padėti ne tik kūno, bet ir dvasios sauga”, - įsitikinęs Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos kabineto fitoterapeutas Juozas Ruolia.

Azijos paslaptys mums nepažinios

Viešėdamas Azijoje pirmą kartą J.Ruolia nusistebėjo, kad būsimieji gydytojai susirgusiam vėžiu ligoniui pataria pasikalbėti su savo siela ir jos atsiklausti, ką gyvenime padarė ne taip. “Vakarų kultūrai tokia koncepcija yra nepriimtina. Ortodoksinės medicinos specialistai, psichologai tik šaiposi, kad aš per paskaitas pasakoju, kaip Azijos gydytojai mokomi gydyti savo keturis milijardus žmonių. Tose šalyse toks požiūris yra priimtinas nuo lopšio. Mūsų Dešimt Dievo įsakymų taip pat yra sielos sauga. Ar jos laikomės?” - klausia J.Ruolia.

J.Ruolia sako, kad lankydamasis Tailando, Birmos, Vietnamo, Egipto, Nepalo aukštosiose mokyklose, kurios rengia tradicinės medicinos specialistus, netgi nutylėjo, kiek Lietuvoje gyvena žmonių. “Jie ir taip buvo nustebę, kad pas mus toks didelis sergamumas vėžiu. Tose šalyse sergamumas vėžiu yra 15-16 vietoje, o krūtų vėžiu - dar žemiau. Viena iš priežasčių, manau, yra jų mityba. Azijos gyventojų maisto racione mėsa užima tik vieną penktadalį. Daugiausia valgoma daržovių ir vaisių, moterys vartoja daug sojų produktų. Nustebino, kiek daug aitriųjų paprikų, kurių mes taip bijome, jie vartoja. Aitriojoje paprikoje gausu kapsicino, kuris sugeba surasti vėžinę ląstelę ir ją padaro pažinią. Tuose kraštuose labai daug vartojama ciberžolės, o ciberžolėje yra kurkumino, vėžinių ląstelių atpažintojo, slopintojo ir pateikėjo imuninei sistemai”, - aiškino fitoterapeutas.

J.Ruolia Azijoje sako sužinojęs daug jų vartojamų vaistažolių. Lieka tik išsiaiškinti, ar tų medžiagų yra Europoje augančiuose augaluose, ir pradėti taikyti jas vėžio profilaktikai. “Netrukus Klaipėdos universitete vyks suvažiavimas, kuriame bus aptariamas alternatyvios ir integracinės medicinos specialistų rengimas Lietuvoje. Paskaitas skaitys specialistai iš Kanados, Amerikos, Rytų šalių”, - džiaugėsi J.Ruolia.

Vaistažolė gydo - vaistažolė kenkia

Naviką pašalinus chirurginiu būdu, vėžines ląsteles išdžiovinus cheminiais vaistais žmogus lieka keletą metų pažeidžiamas, todėl jam patartina laikytis specialios programos. Rekomenduojama apie tris savaites per mėnesį šioje programoje dalyvauti. Po to daroma 70 dienų pertrauka, ir taip trejetą, ketvertą metų. “Per mano 20 metų veiklos buvo sukurtos septynios metodikos. Daugiau mažiau jos pasiteisino ir galbūt pasiseks kokiai nors gamyklai pagaminti vaistažolių mišinius tabletėmis, kad nereikėtų virti. Iš savo patirties žinau, kad 7-10 proc. žmonių tingi virtis arbatas ir mieliau vaistinėse ieško jau pagamintų vaistų. Buvau nustebintas, kad Azijos visose valstijose mišinių nėra, yra tik vaistažolių miltukai tabletėmis ar kapsulėmis. Azijoje vienu sakiniu anotuojama, nuo ko žolė vartojama, o greta parašyti penki šeši sakiniai, kada jos vartoti negalima. Mes įpratę, kad žolės yra nekenksmingos, bet, tarkim, plačiai vartojamas alijošius nėra toks geras, kaip manoma. Alijošius kenkia stemplei, skrandžiui, kepenims, inkstams, net odą nudegina”, - sako J.Ruolia.

Ilga programa

“Imunitetui atkurti ir palaikyti skiriami žoliniai preparatai. Iš antioksidantų patys populiariausi ir pigiausi yra triovitas ir selenas. Selenas kuruoja 20 fermentų aktyvumą. Jis atkuria pakitusių ląstelių genus. Geras detoksikatorius yra vanduo. Per parą reikia išgerti vieną litrą gryno vandens. Iš veikiančių vėžines ląsteles vaistažolių pačios populiariausios ir paprasčiausios yra pelkinė bei miškinė sidabražolė, medetka, pelkinis pūkelis. Moterims po krūtų operacijos reikėtų vartoti dirvuolių, barkūnų, dobilų mišinių antpilus. Šių vaistažolių yra vaistinėse, bet kiekvienam žmogui reikia šią programą pritaikyti. Pasitarti galima su savo šeimos gydytoju”, - sakė J.Ruolia. Šeimos gydytojams rengiamas vadovas - metodinių rekomendacijų brošiūra, kurią pasiūlė Onkologijos instituto fitoterapeutai.

Pasak J.Ruolios, buvusiam onkologiniam ligoniui labai svarbu yra sureguliuoti virškinimą. Jeigu po chemoterapijos, spindulinės terapijos virškinimas yra sulėtėjęs, rekomenduojamas pelynų, puplaiškių, ramunėlių, medetkų, gysločių arbata. Povėžiniu laikotarpiu labai svarbu atkurti nervų sistemą, nes ligos metu patiriamas didžiulis stresas. Kokius homeopatinius raminamuosius vaistus ar žolių mišinius vartoti, pakanka vaistininko patarimo.

Anot fitoterapeuto, padidėjus vėžinių ląstelių aktyvumui, skiriami žoliniai mišiniai su ugniažolėmis. Kokias ugniažolės gydomąsias dozes gerti, nustato ir griežtai kontroliuoja gydytojai, nes ši vaistažolė gali būti ir nuodas. “Kartais žmonės pyksta, prašo patarti telefonu, bet to daryti aš negaliu. Turi būti onkologo patvirtinimas, kad navikas paaktyvėjęs arba jis išplitęs į limfmazgius”, - neslėpė ligonių atakuojamas specialistas.

Užbėgti ligai už akių

Viena iš priešvėžinės profilaktikos priemonių yra šlapimo pH (rūgštingumas ar šarmingumas) kontrolė. Esant naviko atsiradimo grėsmei, žmogaus šlapime dominuoja rūgštingumas. “Jeigu žmogus išgeria per parą litrą gryno vandens, jo normalus šlapimo pH turi būti 6-6,5. Tai nustatoma labai paprastai. Reikia nusipirkti vaistinėse lakmuso popierėlių, rytą, per pietus ir vakare pasimatuoti, sudėti rodmenis ir išvesti vidurkį. Ant lakmuso popierėlių dėžutės yra skalė. pH galima nustatyti maždaug pusės vieneto tikslumu. Jeigu giminėje buvo sergančiųjų vėžiu, atlikti vėžio žymenų tyrimą netgi rekomenduotina”, - patarė J.Ruolia. Vėžio ląstelės intensyviau gamina tam tikras baltymines medžiagas, kurių sveiko, nesergančio organizmo ląstelės gamina labai nedaug. Šių medžiagų, atliekant tyrimus, galima aptikti kraujyje.