Jau daugiau nei trys mėnesiai Lietuvos piliečiai turi teisę vykti gydytis į bet kurią Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalį, o grįžę gauti gydymo išlaidų kompensaciją. Tačiau pasinaudoti tokia galimybe pajėgia vienetai, nes kompensuojama tik ta gydymo kainos dalis, kiek paslauga kainuotų Lietuvoje, - skirtumą tenka mokėti patiems.
Paslaugos, kuriomis jau pasinaudojo tautiečiai, - gydytojų specialistų konsultacijos, vaistų įsigijimas, akių operacijos.
Pasinaudojusių vienetai
Valstybinės ligonių kasos (VLK) „Respublikai“ pateiktais duomenimis, įvardyti tikslius skaičius, kiek žmonių jau vyko gydytis į užsienį, sudėtinga, nes gydytis už mūsų šalies ribų vykstantys žmonės neprivalo gauti specialaus leidimo ar iš anksto apie tai pranešti teritorinei ligonių kasai (TLK). Jiems privalu turėti tik šeimos gydytojo siuntimą gauti konkrečią mediko specialisto konsultaciją ar paslaugą. Dėl kompensacijos už užsienyje gautas paslaugas į teritorines ligonių kasas žmonės kreipiasi tik grįžę į Lietuvą.
Vilniaus TLK gavo ir išnagrinėjo penkis gyventojų prašymus dėl užsienyje gautų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo. Dviem atvejais buvo prašoma kompensuoti akių chirurginio gydymo Vokietijoje ir Estijoje išlaidas, vienas žmogus prašė kompensuoti gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos Vokietijoje išlaidas, vienas - vaistų įsigijimo Lenkijoje išlaidas, dar vienas - reabilitacijos paslaugų išlaidas Vengrijoje.
Šiaulių TLK gavo tik vieną prašymą apmokėti Rygos Rytų universitetinėje ligoninėje atliktą operaciją, kuri kainavo apie 1600 litų. Ji atitiko mūsų šalies teisės aktuose numatytą dienos chirurgijos paslaugą, tad iš dalies bus apmokėta.
Panevėžio TLK taip pat gavo tik vieną prašymą apmokėti gydymą Vokietijoje. Pacientui šios šalies ligoninėje buvo suteikta paslaugų už maždaug 2700 eurų (maždaug 9300 litų) sumą. Dalį šios sumos apmokės ligonių kasos.
Kauno ir Klaipėdos TLK prašymų dėl paslaugų apmokėjimo kol kas negavo.
Apmoka ne viską
VLK atstovų teigimu, žmonės vis dar nustemba sužinoję, kad už gydymąsi svetur jiems nebus grąžinti visi pinigai. Nes kompensuojama tik ta gydymo kainos dalis, kiek analogiška paslauga kainuotų Lietuvoje, o skirtumą tenka mokėti iš savo kišenės. Be to, žmonėms patiems reikia mokėti už kelionę, nakvynę, maitinimą ir pan.
Už sveikatos priežiūros paslaugas svetur žmogus pirmiausia privalo sumokėti pats, o tik vėliau gali kreiptis į TLK dėl išlaidų kompensavimo ir atgauti dalį išleistų pinigų. Apmokamos tik tos paslaugos, kurios teikiamos Lietuvoje. Ligonių kasos nekompensuoja slaugos ar ilgalaikio gydymo, prevencinių programų paslaugos, organų persodinimo, skiepijimo, profilaktinės paslaugos.
VLK prognozuoja, kad didžiausias pacientų judėjimas vyks tarp kaimyninių šalių. Pavyzdžiui, latviai, estai, lenkai gali noriai vykti gydytis pas mus, o lietuviai - atitinkamai į minėtas šalis. Taip yra, nes sveikatos priežiūros paslaugų kainų skirtumai tarp kaimyninių šalių nėra dideli.
Senosiose ES narėse sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai, palyginti su Lietuvos, gali skirtis ne tik kelis, bet ir 10 kartų. Taigi ne kiekvienam lietuviui tokios paslaugos finansiškai prieinamos, juo labiau kad skirtumą turi mokėti pats.
Iki šiol privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims ligonių kasos kompensuodavo tik užsienio šalyse suteiktą būtinąją pagalbą. VLK duomenimis, šios išlaidos pernai, palyginti su 2012 metais, šoktelėjo beveik dvigubai. Pernai už būtinosios sveikatos priežiūros paslaugas ES šalyse VLK teko sumokėti apie 22,7 mln. litų.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
