Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai informuoja, kad pastaruoju metu kartu su gripu daugėja susirgimų vėjaraupiais. Didžiausią grėsmę vėjaraupių infekcija kelia kūdikiams, nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sausio mėnesį Panevėžio apskrityje buvo užregistruota 138 vėjaraupių atvejai, o 2012 m. per tą patį laikotarpį - 126. Praėjusiais metais Panevėžio apskrityje sergamumas vėjaraupiais siekė 45,5 atvejo/10 tūkst. gyventojų (1123 atvejai).
Kaip „Respubliką“ informavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė, sergamumas vėjaraupiais padidėja kiekvieną žiemą - ligą sukeliantis virusas labiau „mėgsta“ šaltąjį metų periodą.
2011 m. iš viso Lietuvoje vėjaraupiais sirgo daugiau kaip 14 tūkst. žmonių, 2012 m. - daugiau kaip 17 tūkst. Šiemet sergamumo vėjaraupiais padidėjimas kol kas užregistruotas tik Panevėžyje.
Serga ir dideli, ir maži
Vėjaraupiai - tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma.
Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, komplikacijų rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Itin vėjaraupių infekcija pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas nusilpęs.
Vėjaraupius sukelia virusas „Varicella-zoster“. Kadangi po infekcijos virusas lieka organizme, nusilpus imuninei sistemai jis gali suaktyvėti ir sukelti kitą ligą - juostinę pūslelinę (labai skausmingas bėrimas pūslelėmis išilgai kurio nors nervo).
Užsikrečiama vėjaraupiais, kai sergantysis kosti, čiaudo ar net kalba. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus. Virusas yra itin lakus, gali pasklisti po visą pastatą, tačiau jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl užsikrečiama tik uždarose patalpose.
Svarbu žinoti, kad likus porai dienų iki ligos pradžios žmogus jau gali užkrėsti kitus.
Greitai užkrečiama liga
Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 2-3 savaitėms nuo užsikrėtimo. Ligos pradžia ūmi. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai - karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Išbertas vietas stipriai niežti. Pūslelės dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų).
Dažniausiai vėjaraupiais sergama nesunkai, bet retais atvejais liga gali būti net mirtina. Itin sunkiai vėjaraupiais serga asmenys, kurių imuninė sistema sutrikusi, bei suaugusieji.
Persirgusiems vėjaraupiais susidaro patvarus, ilgalaikis imunitetas. Pakartotinai sergama retai.
Kadangi tai greitai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas dešimčiai dienų. Ligos pradžioje galima skirti antivirusinių vaistų. Svarbiausia - higiena, gulimasis režimas, skysčių balanso atkūrimas. Jokiu būdu negalima kasytis bėrimų.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Būkime sveiki"
