 |
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu dar padidėjo. Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 6-tą šių metų savaitę (vasario 3-9 d.) siekė 85,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, prieš savaitę – 82,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų – 108,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Kauno apskrityje, mažiausiai – 64,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Tauragės apskrityje.
1 nuotr.
Vasario 3-9 d. gripas diagnozuotas 1474 Lietuvos gyventojams, sausio 27 d. – vasario 2 d. susirgusiųjų šia liga buvo 1185.
Praėjusią savaitę dėl gripo šalies ligoninėse gulėjo 119 asmenų, tarp jų 88 vaikai. Intensyvios terapijos skyriuje buvo gydoma 12 asmenų, iš jų 8 vaikai.
Kiekvienais metais Lietuvoje gripu suserga nuo 40 iki 60 tūkstančių gyventojų. ŪVKTI gripo sezono metu perserga net iki 800 000 gyventojų. Dažniau serga vaikai. Deja, bet mirčių nuo gripo ir jo komplikacijų pasitaiko beveik kiekvieną gripo sezoną. 2018-2019 m. gripo sezoną nuo gripo mirė 26 asmenys, vidutinis mirusiųjų amžius buvo 60 metų. 2019-2020 m. gripo sezono metu nuo gripo mirė 4 asmenys.
Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų užregistruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Vertindami sergamumą kaip epideminį, NVSC specialistai taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.
