Gripas išguldė ketvirtį šalies

„Sodros“ duomenimis, nuo sausio pradžios kas savaitę daugėja žmonių, gaunančių nedarbingumo pažymėjimus dėl ligos ar artimajam slaugyti, - sausio pradžioje nesiekęs 59 tūkst. praėjusią savaitę jų skaičius jau viršijo 78 tūkst.

Didžiųjų miestų ligoninės pastarosiomis savaitėmis perpildytos sergančių vaikų. Santariškių klinikų Vaikų ligoninėje šeštadienį Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje buvo konsultuota daugiau nei 90 vaikų, iš jų 30 paguldyta į ligoninę. Sekmadienį konsultuoti 92 vaikai, iš jų 27 paguldyti į ligoninę. Simptomai, dėl kurių dažniausiai vaikai atvežami - vėmimas, viduriavimas, karščiavimas. Praėjusią savaitę čia patvirtinti 3 gripo atvejai.

Kauno klinikinėje ligoninėje, kur dažniausiai patenka sergantieji infekcinėmis ligomis, šiuo metu dauguma pacientų taip pat yra vaikai. Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų 2-asis skyrius perpildytas. Vaikai serga gripu ir plaučių uždegimu.

Šiųmečio gripo pagrindiniai simptomai - karščiavimas, nuovargis, silpnumas, viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai, kosulys. Laboratorinių tyrimų rezultatai rodo, kad šiuo metu siaučia gripo viruso A potipis. Manoma, kad tokia sergamumo situacija gali tęstis dar bent dvi savaites.

Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos profesorius Alvydas Laiškonis, virusų suaktyvėjimas žiemą - natūralus gamtos procesas, kuris nuo temperatūros iš esmės nepriklauso. Vis dėlto sergamumo statistiką temperatūrų pokyčiai tikrai veikia, nes dėl jų silpnėja daugelio žmonių imunitetas.

„Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje jau smarkiai išplitusi rotavirusinė infekcija, šaltuoju metų laikotarpiu ji puola tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, tik pastarieji ja perserga lengviau ir dažnai net nesikreipia į medikus, - sako A.Laiškonis. - Jau ne vienus metus stebima, kad tai tarsi preliudija į gripą. Ši infekcija nusilpnina imunitetą ir, dėsningai, paskui būna sergamumo gripu pakilimas.“

Įprastai gripu daugiausia žmonių sirgdavo gruodžio-sausio mėnesiais, tačiau infektologai sako, kad metai po metų gripas po truputį „slenka“ į pavasarį - pastaraisiais metais didžiausias sergamumas gripu registruojamas vasario-kovo mėnesiais. Pavyzdžiui, pernai paskutiniai gripo atvejai Lietuvoje buvo diagnozuoti kovo 20 d.

Nuomonė, kad esant šaltam orui gripo virusas neplinta, anot A.Laiškonio, yra mitas - gripo virusas atsparus šalčiui. Palankiausias sąlygas virusui plisti sudaro ne palyginti šilta žiema, o ryškus temperatūrų svyravimas: naktį neigiama, o kai kur ir smarkiai neigiama temperatūra, dieną - daugelyje vietų silpnai teigiama. Organizmo imuninei sistemai, gaminančiai nuo virusinių bei bakterinių infekcijų saugančius antikūnus, reikia laiko, kad ji prisitaikytų prie galimos „avarinės situacijos“. Tačiau kai taip svyruoja temperatūros, imuninė sistema išsibalansuoja ir prisitaikyti nespėja.

„Didžiausia problema - tokios nepastovios žiemos, kaip pastaraisiais metais, nes imuninė sistema nesugeba greitai reaguoti į pasikeitimus, - sako A.Laiškonis. - Kai ilgesnį laiką vyrauja panašūs orai, organizmas prie jų prisitaiko, netgi prie didelio šalčio. Todėl stabilesnės žiemos, kurios vyraudavo anksčiau, būdavo mūsų sveikatai palankesnės.“

Kitas dalykas, kas daugiausia serga gripu. Tai paaugliai ir vaikai. Kodėl? Vyresnio amžiaus žmonės per ilgus metus buvo susidūrę su pačiais įvairiausiais gripo virusais ir yra „susirinkę“ antikūnus nuo įvairiausių gripo atmainų. Tad vyresnio amžiaus žmonių imuninė sistema gripo virusams atsparesnė nei paauglių ir vaikų. Didžiausios gripo „peryklos“, anot A.Laiškonio, - ugdymo įstaigos. Pakanka, kad vienas vaikas, sergantis kataru ar gripu, ateitų į grupę, ir kitą dieną sirgs dar keli.

Gripo virusas yra gana lepus, tad lyg ir turėtų būti lengvai „neutralizuojamas“. Tačiau, anot profesoriaus, problema ta, kad žmonės daug laiko praleidžia uždarose patalpose, o šilta ir nevėdinama patalpa, ypač jei joje būna daugiau žmonių, puikiai tinka virusams ir bakterijoms tarpti.

„Seniau buvo privaloma vėdinti patalpas, ligoninės, ugdymo įstaigos palatas kvarcuodavo, tačiau nuo viso to atpratome, - sako medikas. - Dabar niekas nenori, kaip sakoma, lauko šildyti. Dar viena didelė problema - daug žmonių, pasijutę prasčiau, bijo netekti darbo ar atlygio, todėl neima nedarbingumo pažymėjimo, o stengiasi persirgti vaikščiodami į darbą. Tokie žmonės platina užkratą.“

A.Laiškonio teigimu, antikūnų gamyba priklauso nuo daugybės dalykų - imuninės sistemos, kepenų, blužnies, limfmazgių, tonzilių, žarnyno, kaulų čiulpų veiklos ir pan. Jei visos šios sistemos funkcionuoja gerai, tada stiprus ir mūsų imunitetas. Tačiau realybė tokia, kad šiais laikais gausu faktorių, kurie organizmo imunitetą silpnina - nesveika mityba, žalingi įpročiai, judėjimo stoka, oro užterštumas, stresai, patiriami tiek namuose, tiek darbe, ir kt.

„Žmonės neretai galvoja, kad galima kažką specialaus valgyti ir taip imuninę sistemą stiprinti. Jie klysta - nėra tokio maisto ar vaisto, - sako profesorius. - Žinoma, vitaminai žmogaus organizmui naudingi, tačiau jei šiandien pradėsi juos vartoti, visiškai nereiškia, kad po penkių dienų tavo imunitetas bus labai stiprus. Imunitetas priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. Jeigu gyvename sveikai, palengva grūdinamės, daug vaikštome, išvengiame streso ir išgyvenimų, mūsų imunitetas natūraliai stiprėja.“

Tiems, kurie laiku savo gyvenimo būdu pasirūpinti nespėjo, gydytojas pataria tomis dienomis, kai didelis sergamumas gripu, vengti žmonių susibūrimo vietų, nes kuo mažiau galimybių kontaktuoti su virusais, tuo didesnė tikimybė jų išvengti. Esant permainingiems orams reikėtų labiau rūpintis savo apranga, kad nesušaltume ar nesukaistume, vėdinti patalpas ir dažnai plauti rankas.

Dar vienas būdas, kuris gali padėti išvengti gripo viruso - nešioti apsaugines kaukes. Lietuvoje, deja, tai nepopuliaru, nors būtų labai pravartu silpnesnio imuniteto, lėtinėmis, onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Sergamumas gripu ir jam artimomis ligomis epidemijos lygį viršijo 23-jose savivaldybėse

Praėjusią savaitę - vasario 2-8 dienomis - 23 šalies savivaldybėse gripas ir ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos peržengė epidemijos slenkstį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 6 metų savaitę - vasario 2-8 dienomis - siekė 101,6 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų.

Ankstesniąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 92,1 atvejo.

Mažiausiai minėtomis ligomis praėjusią savaitę buvo sergama Šiaulių apskrityje, daugiausiai - Alytaus.

Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 66,8 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų.

Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklį su ankstesnės savaitės duomenimis, didesnis sergamumas minėtomis ligomis registruotas visose šalies administracinėse teritorijose.

Iš 60-ies savivaldybių sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis epideminis slenkstis jau peržengtas 23-jose: Vilniaus mieste ir rajone, Alytaus mieste ir rajone, Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje, Šiauliuose, Varėnos, Jonavos, Prienų, Kretingos, Jurbarko, Mažeikių, Plungės, Šalčininkų, Ukmergės, Trakų ir Švenčionių rajonuose, Birštono, Kalvarijos, Visagino ir Elektrėnų savivaldybėse.

Šių metų 6-ąją savaitę dėl gripo į ligonines paguldyti 84 asmenys.


Dėl gripo epidemijos Kauno klinikos nutraukė pacientų lankymą

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose dėl pirmadienį mieste paskelbtos gripo epidemijos nutrauktas pacientų guldymas ir planinės operacijos.

Tuo pačiu Kauno klinikų generalinio direktoriaus prof. Renaldo Jurkevičiaus įsakymu, kuris paskelbtas antradienį, nutraukiamas pacientų lankymas visose klinikose.

"Esant būtinumui, bus išduodami vienkartiniai leidimai lankyti sunkios būklės pacientus. Pacientus gali lankyti tik sveiki artimieji, kurie turi klausyti skyriaus personalo nurodymų dėl papildomų asmens apsaugos priemonių.

Medicinos personalas, prižiūrintis pacientus, kuriems įtariamas ar diagnozuotas gripas, įpareigotas dėvėti apsaugines kaukes.Visuose Kauno klinikų skyriuose numatytos atskiros palatos sergančių gripu ar ūmiomis virusinėmis infekcijomis izoliavimui", - teigiama Kauno klinikų vadovo įsakyme.

ELTA primena, jog dar praėjusios savaitės pabaigoje tiek didžiausioje regione gydymo įstaigoje - Kauno klinikose, tiek kitose padaugėjo ligonių, kuriems gydytojų pagalbos prireikė dėl peršalimo sukeltų ūmių infekcijų bei sunkių komplikacijų.

Pasak Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo, klinikos personalui tokia situacija nėra išskirtinė - kone kasmet, besibaigiant žiemai, ligonių skyriuose padaugėja. Šiuo metu palatos iš tikrųjų pripildytos ūmiomis infekcijomis susirgusių vaikų - nuo pačių mažiausių, vos kelių mėnesių kūdikių, iki paauglių. Tačiau gripo nustatyti tik pavieniai atvejai.

Kaip ELTA yra pranešusi, gripo epidemija Kaune paskelbta pirmadienį. Įsakymą dėl jos paskelbimo pasirašė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Epidemija skelbiama, kai sergamumas gripu bei ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pasiekia epideminį lygį - iš 10 tūkstančių gyventojų serga 100. Šeštąją šių metų savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Kauno toliau didėjo ir pasiekė 137,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Pastarąjį kartą gripo epidemija buvo skelbiama 2013-ųjų pradžioje, tuomet ji tęsėsi nuo sausio 22 iki kovo 5 dienos. Tomis dienomis buvo ribojamas ir masinių renginių organizavimas, kai kuriose mokyklose nevyko pamokos, buvo uždaryta ir nemažai vaikų darželių grupių.

Respublika.lt, Eltos info.