Viena greitukė paskui kitą

Klasteriniais pervežimais vadinami tokie atvejai, kai į ligonines pervežami pacientai, ištikti insulto, miokardo infarkto ar daugybinių traumų. Kai gyvybei svarbi kiekviena minutė. Tam, kad pacientai iš rajonų greičiau pasiektų didžiųjų miestų gydymo įstaigas, SAM prie GMP dispečerinių, veikiančių penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje - priskyrė 20 klasterinių greitukių. Kiekvienai dispečerinei po keturias.

Viena budinti GMP brigada miestuose aptarnauja 18 tūkst.miestiečių, o provincijoje - 16 tūkst. gyventojų. Palangoje, Druskininkuose ir Birštone ne sezono metu užtenka po vieną GMP brigadą, o Neringai - pusė GMP brigados. Sezono metu Palangai pridedamos dvi GMP brigados, o Neringai - viena GMP brigada.

Dauguma šalies rajonų, sumažėjus gyventojų skaičiui, turi tik po dvi GMP brigadas. Būna atvejų, kai abi rajone dirbančios GMP brigados išvykusios, o rajone žmogų ištinka insultas. Tokiu atveju, paskambinus į vieną iš GMP dispečerinių, pagalbon atskuba klasterinė brigada.

Kol ši klasterinė pagalba dar negalutinai nušlifuota, susirgusio žmogaus gelbėjimas atrodo taip. Žinią, jog skubiai reikia medikų pagalbos, priima GMP dispečeris. Pasiunčia į nelaimės vietą artimausią paprastą ir klasterinę greitukę. Jei pirma atvažiavusi paprastoji greitukė nustato, jog pacientas neištiktas insulto, infarkto ar daugybiškai netraumuotas, apie tai praneša dispečerinei. O dispečerinė atšaukia jau išvažiavusią klasterinę greitukę. Jei pirmoji atvyksta klasterinė greitukė ir įsitikina, kad tai ne jos pacientas, sutartoje vietoje perduoda pacientą paprastajai greitukei. Arba atvirkščiai. Pacientas sutartoje vietoje perduodamas klasterinei greitukei. Ar ne per daug painiavos, kuro, automobilių amortizacijos nuostolių? Jau nekalbant apie vienos medikų brigados veltui sugaištą laiką?

Ne mašinos gyvybes gelbsti

Medicinos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Algirdas Radvila linkęs naująją tvarką pakritikuoti:

„Rajonuose uždarinėjami intensyvios terapijos, chirurgijos skyriai, todėl pacientai gabenami labai toli. Pavyzdžiui, iš Šilalės rajono ūmus pacientas vežamas į Klaipėdą. Vien nuo autostrados tai sudaro 80 km, o jei iš atokesnės rajono vietos - apie 100 km. Vežame. Užtikriname gyvybines funkcijas. Tačiau SAM šovė idėja - priskirti prie dispečerinių 20 klasterinių greitųjų ir perimti pacientus pakeliui. Su neštuvais pakelėse pacientus perkrauname. Tai be galo nesaugu ir pacientui, ir medikams, ir kitiems eismo dalyviams. Sugalvojo pacientų perkėlimo taškus. Pabandė. Kažkas ne taip. Tada - viskas, perkėlimų nebus. Kas paima pacientą, tas ir nuveža.

Bet jei pacientą veš rajono, pavyzdžiui, Šilalės rajono greitoji, vietoj šios į Klaipėdą išvykusios greitosios į Šilalę atsiunčiama klasterinė brigada. Bus taip. Šilalė į Klaipėdą, o Klaipėdos klasterinė brigada - į Šilalę. Stovės Šilalėje, kol Šilalės greitoji iš Klaipėdos grįš. Kiek tuščio važinėjimo. Juk klasterinė važiuos į Šilalę tuščia, be paciento“.

Tačiau gal pacientams bus geriau? Žmogaus gyvybė juk svarbesnė nei išdegintas kuras?

A.Radvila išliko skeptiškas: „Klasterinių brigadų įdiegimas pacientų aptarnavimo nepagerins. Būtina atstatyti greitųjų skaičių, koks buvo anksčiau. Vėl imu pavyzdžiu Šilalę. 1990 m. rajone buvo 2,5 GMP brigados, o liko 1,5 brigados. Teisiškai privalai turėti dvi GMP brigadas, bet ministerija finansuoja tik 1,5. Likutį turi dotuoti gydymo įstaiga. Todėl nukenčia medikų algos, neįsigyjama naujos gydymo aparatūros. Jei Vyriausybė nusprendė, kad rajone turi būti mažiausiai dvi GMP brigados, tai ir finansavimą turi užtikrinti. Visas krūvis tenka kelioms brigadoms.

Vietoj to, kad jų skaičiaus nemažintų, tik deda ant seno drabužio lopą ant lopo, o drabužis vis vien skylėtas.

Greitoji išgyvena sunkius laikus ir dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo. Specialistų nėra. Ne sunku surasti, bet jų iš viso nėra. Sako, po dešimt metų pritrūksime slaugytojų. Jų jau dabar trūksta, o po dešimt metų bus košmaras, tragedija. Rajonuose personalo beveik neįmanoma rasti. Rajonai neranda žmonių, kuriuos būtų galima pasiųsti mokytis paramedikų specialybės. Rajonuose senoliai medikai jau dirba.“

SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėjos  Viktorijos Buzytės komentaras:

Daryti išvadas, ar tvarka, įsigaliojusi rugsėjį, pasiteisino ar ne, dar anksti. Tam turėtume žvelgti į ilgesnio laikotarpio rezultatus. Vis dėlto jau dabar matome, kad pacientai, kuriems esant tam tikroms sveikatos būklėms reikalinga specializuota medicininė pagalba, dažniau atvežami į specializuotus centrus. Iki šiol analizuojant vadinamųjų klasterių rezultatus, buvo matyti, kad jie veikia ne visu pajėgumu.

Gyventojų emigracija ir demografinė situacija lemia GMP brigadų mažėjimą, nors jų aptarnaujama teritorija lieka ta pati. Tad naujoji tvarka leidžia užtikrinti nepertraukiamą būtinos pagalbos teikimą. Nesant papildomų GMP pajėgumų, pacientus į centrus turėtų pristatyti tos pačios GMP brigados. Tai reiškia, kad tame rajone, tikėtina, nebūtų užtikrintas pagalbos teikimas kitiems ligoniams.

Skaičiai

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 80 proc. pacientų, kuriems prireikia skubios medikų paslaugos, išleidžiami gydytis ambulatoriškai. Tik 20 proc. paguldomi į ligonines. Apie 13 proc. pervežimų iš rajono ligoninių buvo nereikalingi. Tai reiškia, jog rajonų greitukių 13 proc. dirbo netikslingai. Tik degino kurą. O dabar veltui padegins kurą ir klasterinė greitukė. Kartu su paprastąja kolege pasiųsta į tą patį tašką.