Neretais atvejais gilinantis į moterų nevaisingumo priežastis, gali paaiškėti, jog tai gali būti dėl endometriozės. Ji aptinkama nuo 9 iki 50 proc. moterų, kurioms atliekama laparoskopija.
Kiek iš tikrųjų šalies moterų serga endometrioze, tikslių duomenų nėra. Nes, kaip naujienų agentūrai ELTA aiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė, nėra bendro registro, kuriame fiksuojami ir iš valstybinių, ir iš privačių gydymo įstaigų gaunami duomenys.
- Kaip Jūs, profesore, apibūdintumėte šią ligą?
- Pirmiausia pasakyčiau, jog endometriozė yra liga, su kuria moteriai reikės gyventi, kol jai bus menstruacinė funkcija. Endometriozė ne visada sukelia skausmus, bet, tyrimų duomenimis, net 79 procentais atvejų endometriozė „kalta" dėl skausmingų mėnesinių. O net 69 proc. atvejų ji „kalta" dėl skausmų pilvo apačioje, 45 proc. - dėl skausmingų lytinių santykių, 26 proc. - dėl nevaisingumo. Tokie duomenys nustatyti ištyrus 940 moterų.
- Tai gal per daug netiriama ir dėl to, jog kažkas, nuo ko tai priklauso, tebetiki „bibline" tiesa, jog moterims lemta gyventi skausmuose, kentėti net ir XXI amžiui prasidėjus?
- Iš tikrųjų, endometriozė - viena iš skausmo moters mažajame dubenyje priežasčių. Ir nors ji nėra išgydoma, šia liga sergančios moterys neturėtų kentėti skausmų. Todėl ligą gydome, slopiname endometriozės simptomus ir stengiamĖs, kad moters gyvenimo kokybė, net ir sergant endometrioze, būtų gera.
Dažnu atveju, norint nustatyti tikslią skausmų priežastį, atliekama laparoskopija. Tai - pilvo ertmės apžiūrėjimas, naudojant specialius optinius instrumentus. Jie į pilvą sukišami per mažyčius pjūvius. Jei reikia, laparoskopija atliekama ne tik ligai diagnozuoti, bet ir gydyti. Kai paaiškėja, jog kiaušidėje susidariusi endometriozinė cista, ji pašalinama. Lygiai taip pat pašalinami ir kiti endometrioziniai dariniai, kurie susidaro (pagal vieną iš teorijų), kai aktyvios gimdos gleivinės ląstelės su menstruaciniu krauju nukeliauja į pilvo ertmę ir ten „įsikabina".
- Nuo ko gi priklauso tas nieko gero neduodantis tų ląstelių aktyvumas, - nuo maisto, kuriuo moteris maitinasi, nuo prigimimo ar nuo kitų dalykų?
- Nemanau, kad kas nors žino tikslų atsakymą į šį klausimą. Taip, pastaruoju metu endometriozės atvejų fiksuojama nemažai, bet ar jų tikrai daugėja, nežinau. Nes tas fiksavimas galbūt labiau priklauso nuo geresnių diagnostikos galimybių: daugiau skausmą kenčiančių ar vaikų ilgai negalinčių susilaukti moterų ištiriama, daugiau ir ligos atvejų nustatoma.
Ne, maistas čia turi lemiamos įtakos, greičiau - chemija mūsų aplinkoje. Manoma, kad su endometrioze ryšį turi balinimo, dezinfekavimo priemonės, kurios naudojamos gaminant moterims tamponus. Todėl juos rinkdamosi, moterys turėtų būti atidesnės ir pasiaiškinti, kokios konkrečiai medžiagos naudotos gaminant tą higienos priemonę. Gal net būtų naudinga vienos firmos tamponus keisti kitos firmos gaminiais.
Be jokios abejonės, kaip daugelio kitų ligų, taip ir endometriozės atveju, reikšmės turi ir moters imuninė sistema, ir genetika.
- Ką realioje tikrovėje reiškia gyventi su endometrioze ir šią ligą kontroliuoti,- ryti tabletes nuo skausmo, kurios savo ruožtu kenkia kepenims ar kitam organui, arba gulėti lovoje ir dejuoti rankas pilvo apačioje susidėjus?
- Kentėti tai jau tikrai nereikia, ir vaistai nuo skausmo nebūtinai kenksmingi kepenims ar kam kitam. Jei moteriai nėra poreikio pastoti, tai yra kitas būdas slopinti endometriozės pasireiškimą. Tai - ilgalaikė kontracepcija. Turime vaistą, kuris netgi kompensuojamas. Kai naudojamos kontracepcijos priemonės, moters organizme nevyksta cikliniai pasikeitimai, ir endometriozė skausmų nesukelia.
Norėčiau priminti, jog gydantis galima vartoti nebūtinai tabletes, dar yra kontraceptinės spiralės, išskiriančios hormoną. Bet jei moteris nusprendžia, kad jai laikas pastoti, tai galima vaistų vartojimą nutraukti.
Po gimdymo moteriai rekomenduojam kuo ilgiau savo kūdikį žindyti, kad endometriozės simptomai neatsinaujintų. O reprodukcinio amžiaus pabaigoje kai kurios endometrioze sergančios moterys ryžtasi ir drastiškai operacijai - gimdos ar kiaušidžių pašalinimui.
- Gal žinoma, kiek konkrečiai jaunų porų vaikų nesusilaukia būtent dėl endometriozės?
- Ne, nežinoma. Laikoma, jog mūsų šalyje yra 50 tūkstančių bevaikių šeimų. Kad tai būtent endometriozė nulėmė, tikrai negalima teigti, nes duomenys, jau minėjau, nesurenkami bei nekaupiami. Sveikatos statistika gali atsakyti į klausimą, kiek Lietuvoje moterų buvo operuota, bet kad jų nevaisingumo priežastį sukėlė būtent endometriozė, neatsakys.
Jei moteris siekia pastoti ir per dvejus trejus metus, nevartojant jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, tai nepavyksta, reikėtų, ilgai nedelsus, kreiptis į vaisingumo kliniką ir pradėti aiškintis nevaisingumo priežastį. Endometriozės atveju tikriausiai bus pasiūlytos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Ligonių kasos tokio gydymo mūsų šalyje bevaikėms poroms neapmoka, gydomasi privačiai. Nevaisingumas - poros problema, todėl paprastai tyrimai pradedami nuo vyro spermos ištyrimo. Jei jos kokybė kūdikiui pradėti tinkama, nevaisingumo priežasčių toliau ieškoma tiriant moterį. Bet nevaisingumo gydymas - jau kita tema.