1 nuotr.Šiuo metu Lietuvoje elektromagnetinės spinduliuotės normos gyvenamojoje aplinkoje yra 10 kartų mažesnės, nei rekomenduoja tarptautinės organizacijos, tokios kaip Europos Taryba, Pasaulio sveikatos organizacija ir kt. Taigi siūloma nuo 2020 metų gegužės mūsų šalyje gyvenamojoje aplinkoje taikyti Europos Tarybos rekomendacijas.
Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į tai, jog nėra mokslinių įrodymų, kad leistino lygio rekomendacijas viršijantys elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš televizijos, radijo stočių, mobiliojo ryšio bazinių stočių ir kitų elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių, būtų pavojingi sveikatai.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) sako, kad naujausioje 2019 metų Europos Komisijos tyrimo ataskaitoje nepateikta naujų mokslinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima išlaikyti rekomendacijų nebeatitinkančius lietuviškus reglamentavimo principus. NVSPL sako, jog dabar galiojančiose rekomendacijose ūmaus poveikio lygiui yra taikomas 50 kartų didesnis atsargos rodiklis, taigi laikoma, kad yra apsauga nuo galimo ilgalaikio elektromagnetinių laukų poveikio sveikatai, kai gali kilti vėžio ligos ir pan.
„Dauguma šalių laikosi tų rekomendacijų. Specialistų, mokslininkų ir praktikų buvo nuspręsta, kad laikas ir Lietuvai pereiti prie tos grupės šalių. Tai susiję su informacijos keitimusi, matavimo standartais. Dėl to nebūtų blogesnė gyventojų apsauga“, - aiškino laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas.
Atitinkamą Higienos normos, susijusios su elektromagnetiniu lauku gyvenamojoje aplinkoje, pakeitimo projektą iki praėjusių metų spalio derino mūsų atsakingos ministerijos kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba, o šiuo metu projektas pateiktas notifikavimui, kuris baigsis sausio 29 dieną.
Paklaustas, kaip dažnai nustatomi pažeidimai dėl elektromagnetinės spinduliuotės, M.Urbonas teigė, kad pastarasis toks objektas buvo radijo siųstuvai Anykščių rajone. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tokiu atveju taiko administracines sankcijas. „Būna ir ginčų, kad Lietuvoje norma per daug griežta, esą dėl to griežtumo ir viršijamos normos. Bet šiuo metu normatyvai yra tokie, kokie yra. Beje, vienu metu skirtumas tarp Europos Sąjungos rekomendacijų ir Lietuvos normatyvų buvo net 100 kartų. Nepaisant to, objektai turėjo laikytis griežtesnio reglamentavimo. Vis dėlto pažeidimų retai nustatome“, - pasakojo M.Urbonas.
Anksčiau, pasak pašnekovo, buvo nustatyti elektromagnetinės spinduliuotės viršijimai Vilniuje, Gedimino prospekte. „Kartais tiesiog per daug pristatoma antenų. Tačiau tie, kurie eksploatuoja radijo ir televizijos stotis ir bazines stotis, galima sakyti, rimtai žiūri į šią sritį“, - tikino ekspertas.
Komentuoja VGTU Elektronikos fakulteto Elektros inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Sonata 
TOLVAIŠIENĖ:
Elektromagnetinės bangos - tai periodiškai kintantys tarpusavyje susiję elektrinis ir magnetinis laukai, sklindantys erdvėje. Periodiškai kintanti elektros srovė ar krūviai erdvėje sukuria kintamąjį elektrinį lauką, o jis - kintamąjį magnetinį lauką. Šis laukas savo ruožtu kuria kintamąjį elektrinį lauką, jis - kintamąjį magnetinį lauką ir t.t. Šie kintamieji laukai laisvai sklinda erdvėje elektromagnetinės bangos pavidalu. Elektromagnetinės bangos galėtų sklisti labai toli, jei jų energijos nesugertų aplinka.
Elektromagnetinio lauko poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo jo dažnio, stiprio ir laiko, t.y. kiek ilgai žmogų veikia elektromagnetinės bangos. Žmogus jautrus elektromagnetinių bangų dažniui. Buitinių įrenginių generuojamas elektromagnetinis laukas sutampa su gama spindulių intervalu. Šių įrenginių kuriamas elektromagnetinis laukas generuojamas tik tada, kai įrenginiai veikia.
Elektromagnetinę spinduliuotę taip pat generuoja įvairios signalų perdavimo stotys. Ir jei buitinius įrenginius galime išjungti arba įsijungti tik esant poreikiui, tai šių perdavimo įrenginių skleidžiama spinduliuotė yra pastovi. Atitinkamai ir poveikis gyvam organizmui yra kitoks. Jautriausia elektromagnetinei spinduliuotei yra širdis, nes ji pati skleidžia elektromagnetines bangas. Todėl yra tikimybė, kad gama spinduliai gali išderinti širdies veiklą. Elektromagnetinis laukas veikia visas gyvas ląsteles, tačiau, kaip ir minėjau, viskas priklauso nuo dažnio, stiprumo ir laiko.
Šiuo metu elektromagnetinio lauko intensyvumo vertes Lietuvoje rekomenduojama suvienodinti su kitų Europos Sąjungos šalių leistinomis vertėmis. Noriu tikėti, kad atliekant tokius veiksmus bus paliktas atsargos rodiklis ir gyventojams nereikės baimintis elektromagnetinės spinduliuotės.
Informacija
Griežtesnis elektromagnetinių laukų reglamentavimas taikomas Lietuvoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Italijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Rusijoje, Kinijoje, Indijoje.
Šaltinis - NVSPL
