Ebolos virusas grasina ir Europai

Ebolos viruso protrūkio Vakarų Afrikoje aukų skaičius padidėjo iki 932, kai rugpjūčio 2-4 dienomis mirė dar 46 žmonės, užsikrėtę šiuo mirtinai pavojingu virusu, pranešė Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Įtariamų, tikėtinų ar patvirtintų užsikrėtimo Ebolos virusų atvejų skaičius taip pat padidėjo ir dabar siekia 1711. Dauguma naujų mirties nuo šio viruso atvejų užregistruota Liberijoje. Tuo metu Nigerijoje mirties nuo Ebolos atvejų skaičius išaugo nuo 4 iki 9.

Medikai skaičiuoja, kad dabartinės epidemijos metu mirštamumo nuo Ebolos lygis siekia 55 proc.

Liga dažniausiai mirtina

Ebolos hemoraginė karštligė - tai sunki, dažniausiai mirtina žmonių bei primatų liga, kurią sukelia Ebolos virusas.

Pirmą kartą Ebolos virusas aptiktas 1976 m. Konge. Susirgimai Ebolos hemoragine karštlige yra užregistruoti ir Sudane, Ugandoje, Zaire. Didžiausias Ebolos karštligės protrūkis, kurio metu susirgo 425 asmenys, o 224 iš jų mirė, buvo užregistruotas Ugandoje 2000 m.

Mirtingumas, susirgus Ebolos virusu, gali siekti 90 proc., tačiau sveikatos specialistai pastebi, kad Vakarų Afrikoje žmonės sėkmingiau atlaiko viruso iššūkius organizmui. Per pastarąjį proveržį mirė 60 proc. susirgusiųjų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pateiktais duomenimis, tikslus Ebolos viruso paplitimas, šaltinis ir rezervuaras gamtoje bei endeminiai regionai yra iki šiol nežinomi. Kadangi nežinomas tikslus infekcijos sukėlėjo rezervuaras, yra iškelta hipotezė, kad žmogus pirmiausia užsikrečia nuo sąlyčio su infekuotu gyvūnu, o paskui užkratą gali perduoti kitam žmogui tiesioginio sąlyčio metu su krauju ar kitais kūno skysčiais (pavyzdžiui, seilėmis ar šlapimu). Išgiję žmonės net septynias savaites virusą gali perduoti nesaugių lytinių santykių metu.

Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gali užsikrėsti tiesioginio kontakto su sergančiais asmenimis, jų kūno skysčiais metu, nesilaikant tinkamų šios ligos kontrolės priemonių.

Viešose vietose per įprastą kontaktą su žmonėmis Ebola neperduodamas. Virusu neužsikrečiama per sąlytį su pinigais, maisto produktais ar plaukiojant baseine. Jo neplatina moskitai. Skirtingai nei gripas, Ebolos virusas neperduodamas oru.

Kaip elgtis, žinoma

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė „Vakaro žinioms“ teigė, jog rizika, kad Ebolos virusu užsikrėtęs žmogus gali patekti į Lietuvą, egzistuoja, nes žmonės keliauja - taip pat ir į Afrikos šalis - vis daugiau, be to, ligos inkubacinis periodas yra gana ilgas, tad užsikrėtęs žmogus gali apie tai net neįtarti.

„Tačiau Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, įvertinęs riziką, kad infekcija gali būti įvežta į Europą, nustatė, jog ji yra labai maža, - sakė specialistė. - Visgi niekas negali jos atmesti arba pasakyti, kad taip nebus“.

Nepaisant to, G.Zagrebnevienės teigimu, siekiama, kad tiek žmonės, tiek sveikatos priežiūros įstaigos būtų budresnės. Žmones, kurie pastebi į Ebolos karštligės panašius simptomus, privalo priimti kiekviena gydymo įstaiga. Kadangi ši infekcija neplinta oru, standartinės apsaugos priemonės - pirštinės, medicininė kaukė, vienkartinis chalatas - riziką užsikrėsti virusu sumažina iki nulinės.

„Ne kiekvienas karščiuojantis ar prasčiau pasijutęs asmuo bus įtariamas sergantis Ebolos karštlige - apie tokią diagnozę reikėtų galvoti, jeigu žmogus karščiuoja, yra dar keli ligos požymiai ir jei jis ne seniau nei prieš 21 dieną lankėsi kurioje nors iš trijų minimų Afrikos valstybių, - sakė specialistė. - Su tokiu asmeniu susidūręs gydytojas turi ramiai jį izoliuoti nuo kitų pacientų, paskambinti visuomenės sveikatos priežiūros institucijoms ir kviesti greitosios medicinos pagalbos automobilį, kad žmogus būtų nuvežtas į infekcinę ligoninę“.

Diagnozei nustatyti paciento kraują paims Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai, kurie yra apmokyti dirbti su antros ir trečios pavojingumo klasės biologine medžiaga. Čia dalis kraujo bus ištirta preliminariai diagnozei - viruso rūšiai - nustatyti, o didžioji jo dalis bus išsiųsta į vieną iš ES ketvirto saugumo lygio laboratorijų.

„Lietuvoje šiandien galima nustatyti tik viruso šeimą, o maždaug po mėnesio tiksliai identifikuoti virusą galės ir mūsų laboratorija“, - sakė G.Zagrebnevienė.

Jos teigimu, nors vakcina, galinti apsaugoti nuo Ebolos viruso, yra kuriama, šiandien PSO tokios vakcinos nėra registravusi. Vaistų nuo Ebolos karštligės taip pat nėra - jei diagnozė pasitvirtina, taikomas funkcijas palaikantis gydymas.

Tikisi sustabdyti

Afrikos šalyse savanoriškai epidemijos plitimą stabdantys medikai iš Vakarų patyrė vietinių gyventojų atakas. Prietaringi afrikiečiai kaltina vakariečius, kad būtent jie atnešė paslaptingąjį virusą.

Trijų šalių vyriausybės epidemijos akivaizdoje sugriežtino tvarką ir verčia izoliuoti pacientus, užsiimti švietimu visuomenėje sveikatos klausimais, tikrina keliautojus ir net uždaro valstybių sienas.

JAV vyriausybė šią savaitę paskelbė planuojanti pasiųsti į Afriką bent 50 ekspertų, padėsiančių kovoti su virusu. JAV ligų kontrolės ir prevencijos skyriaus direktorius Tomas Frydenas (Thomas Frieden) teigė, kad Ebolos viruso protrūkį Vakarų Afrikos šalyje sustabdyti bus sunku, tačiau įmanoma.

„Mes žinome, kaip sustabdyti Ebolą. Tai senamadiškas ir paprastas viešosios sveikatos užtikrinimo būdas: surasti pacientus, užtikrinti jų gydymą, rasti su jais kontaktavusius asmenis, šviesti žmones, ligoninėse atlikti infekcijų kontrolę, - aiškino T.Frydenas. - Vienintelis dalykas, kurį galime padaryti amerikiečių apsaugai, yra ligos sustabdymas jos šaltinyje Afrikoje.“

Praėjusį šeštadienį JAV nusileido lėktuvas su Ebolos virusu užsikrėtusiu gydytoju Kentu Brantliu (Kent Brantly), Afrikoje slaugiusiu mirtina liga užsikrėtusius pacientus. Netrukus į tėvynę turėtų grįžti ir kita virusu užsikrėtusi gydytoja Nensi Raitbol (Nancy Writebol).

Simptomai

Inkubacinis Ebolos hemoraginės karštligės periodas yra 2-21 d.

Ankstyvieji ligos simptomai - karščiavimas, galvos ir raumenų skausmai, gerklės perštėjimas, silpnumas - gali priminti paprasčiausią peršalimą, maliarijos ar choleros atvejus.

Vėlesnėse stadijose prasideda košmariški pilvo skausmai, atsiranda bėrimas, parausta akys, sutrinka kepenų ir inkstų veikla, prasideda vidinis bei išorinis kraujavimas, kai kraujas nesustabdomai teka iš nosies ir ausų.

Nuo šios ligos skiepų ar gydymo nėra.


Patarimai keliautojams

Lankydamiesi Afrikos šalyse venkite tiesioginio sąlyčio su ligonio ar mirusiojo krauju ar kūno skysčiais ir su objektais, kurie galėjo būti užkrėsti.

Venkite artimo kontakto su laukiniais gyvūnais ir nevalgykite laukinių
gyvūnų mėsos.

Neturėkite nesaugių lytinių santykių.

Jei praėjus kelioms savaitėms po išvykimo iš Afrikos imsite karščiuoti, jausite nepaaiškinamą nuovargį, viduriuosite ar pajusite kitų sunkių simptomų, turėtumėte skubiai kreiptis į gydytoją ir nurodyti, kur buvote išvykęs, nes tai gali būti infekcijos, kaip antai maliarijos, simptomai, o ją reikia nedelsiant ištirti ir pradėti gydyti.

Jei turėjote tiesioginį sąlytį su bet kokiais mirusio ar gyvo užsikrėtusio asmens ar gyvūno kūno skysčiais, įskaitant nesaugius lytinius santykius su pasveikusiais ligoniais, turėtumėte skubiai kreiptis į gydytoją ir nurodyti, kur buvote išvykęs. Prieš atvykdamas turėtumėte telefonu informuoti medicinos įstaigą, kad personalas užtikrintų tinkamą apsaugą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“