respublika.lt
 

Dėl ko gydytojui širdelę skaudanuotraukos (7)

2020 sausio mėn. 25 d. 20:10:02
Vidmantas MISEVIČIUS

Esame įpratę pasijutę blogai pagalbos kreiptis į medikus. Nes juk jie, davę Hipokrato priesaiką, visuomet privalo padėti. O ar kada susimąstome, kaip jaučiasi pagalbą teikiantys specialistai? Juk jų pečius, skirtingai, tarkim, nuo politikų, slegia didžiulė atsakomybė.

×
nuotr. 4 nuotr.
Kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė pažymi, kad stresas, įtampa, nuovargis labai kenkia širdžiai. Stasio Žumbio nuotr.


Širdžiai kenkia ne tik nesveikas gyvenimo būdas

Kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė, Lietuvos širdies asociacijos Vilniaus skyriaus vadovė, atkreipė dėmesį į tai, kad stresas, priešiškumas, pyktis, depresija, nerimas, lenktynės ir vienas kito „valgymas“ - reikšmingi miokardo infarkto, insulto ir staigios mirties rizikos veiksniai.

„Šie veiksniai būdingi neramioms „tranzitinėms“ visuomenėms, išgyvenančioms permainų laikotarpį ir blaškomoms ekonominių bei politinių skersvėjų. Prie jų priskiriama ir Lietuva. „Euro Heart Index 2016“ duomenimis, Lietuva iš 30-ies tirtų šalių vėl tarp blogiausiųjų: užėmė tik 28-ą vietą. Pirmoje geriausioje vietoje - Prancūzija, antroje - Norvegija, trečioje - Švedija. Vertinimas atliktas pagal 4 kriterijų kategorijas: prevenciją, procedūras, paslaugų prieinamumą ir kardiovaskulines išeitis. Lietuvos mirčių struktūroje širdies ir kraujagyslių ligos kasmet sudaro apie 56 proc.“, - liūdną statistiką pateikė profesorė.

Asociacija kasmet primena, kad miokardo infarkto ir insulto riziką didina ne tik padidėjęs kraujospūdis, kraujo riebalai, rūkymas, nejudra, nesveika mityba, tačiau ir psichosocialiniai rizikos veiksniai.

Ž.Petrulionienė atkreipė dėmesį į tai, kad 2016-ųjų Europos kardiologų draugijos Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse akcentuojama, jog šių ligų epidemijos vien klasikiniais rizikos veiksniais paaiškinti negalima. Labai svarbūs, bet dažnai ignoruojami yra psichosocialiniai rizikos veiksniai.

„Ūmūs sunkūs psichikos stresoriai gali tapti ūminių koronarinių sindromų trigeriais. Prie jų priskiriamos išgyventos gamtinės katastrofos bei asmeniniai stresoriai, sukeliantys stiprias neigiamas emocijas. Lėtinis stresas darbe - ilgos darbo valandos, sunkūs viršvalandžiai, dideli psichologiniai reikalavimai, neobjektyvumas, šališkumas, darbinė įtampa, mobingas - padidina priešlaikinės staigios mirties nuo koronarinės širdies ligos riziką“, - pastebėjimais dalinosi Ž.Petrulionienė.

Depresija ir depresiniai simptomai yra įrodyti šios ligos prediktoriai bei prognozę bloginantys veiksniai. Atskiras nepriklausomas koronarinės širdies ligos bei mirties po ūminio miokardo infarkto rizikos veiksnys yra nerimas.

Šalia klasikinių rizikos veiksnių kontrolės Europos kardiologų draugija akcentuoja geros psichoemocinės būklės svarbą. Gera nuotaika, juokas, pozityvus požiūris, kolegialumas, vienas kito palaikymas, gražūs žodžiai, mintys ir palinkėjimai - įrodyti širdies ir kraujagyslių sveikatą saugantys veiksniai,“ - pastebėjo specialistė.

Medikai irgi žmonės


Ypatingą nerimą turėtų kelti tai, kad kitų žmonių gyvybėmis besirūpinantis medikų bendruomenės nariai taip pat patiria nuolatinį psichosocialinių rizikos veiksnių poveikį. Pasak profesorės, tai susiję su dideliais, dažnai nenormuojamais darbo krūviais, darbu per kelias darbovietes, nuolatine reikalavimų kaita, didele atsakomybe, stresu, naktiniais budėjimais, fiziniu ir emociniu nuovargiu, kuris neretai sukelia perdegimo sindromą ir išsekimą.

Įrodyta, kad pamaininis darbas, o ypač naktiniai budėjimai, sutrikdo organizmo bioritmus ir normalų organų sistemų funkcionavimą ir tai yra sunkus rizikos veiksnys, didinantis daugelio susirgimų riziką. Išsekimą ir perdegimo sindromą taip pat didina mobingas darbovietėse, neigiamas visuomenės požiūris į medikų darbą.

„Neseniai Lietuvą sukrėtusi jauno gydytojo mirtis parodė, kad medikų bendruomenėje yra labai daug užsisenėjusių problemų. Daugelyje kitų šalių medikų darbo ir poilsio režimui skiriamas didelis dėmesys, netoleruojami viršvalandžiai, skatinamas efektyvus laisvalaikio praleidimas, pragyvenimo lygis užtikrinamas nelakstant per keletą darboviečių, kovojama su mobingu darbovietėse. Tačiau svarbiausia - skatinamas pagarbus visuomenės požiūris į labai sunkų, sekinantį ir ypač atsakingą mediko darbą.

Tam, kad būtų užtikrinta darbo kokybė, bet kurios specialybės darbuotojas, taip pat ir medikas, neturėtų į darbą ateiti pervargęs, neišsimiegojęs, nepailsėjęs ir perdegęs. Deja, apklausos Lietuvoje rodo ką kita“, - situaciją apibendrino Ž.Petrulionienė.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (7)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
BALTŲ GENTYS

Dienos klausimas

Ar signatarams turėtų būti mokamos rentos?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar perkate knygas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +3 C

+1 +2 C

 

-1  0 C

+4 +5 C

+5 +6 C

 

+5 +6 C

2-8 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0801 PLN - 4.2835
RUB - 69.5480 CHF - 1.0610
GBP - 0.8351 NOK - 10.0873

Nuorodos