1 nuotr.Vieni žmonės prieš gimtadienį, kiti prasidedant naujam mėnesiui, atėjus pavasariui ar pasitikdami Naujuosius metus susimąsto: ką gi pakeisti savo gyvenime, ko atsikratyti, ką pradėti nauja? Tai pažįstami, tačiau ne visada įgyvendinami norai. Apie tai primena ir makabriška patarlė: „Gerais pažadais ir pragaras grįstas“. Apie tuos pažadus, kurie neįvykdomi ar atidėliojami neribotam laikui, ir kalbėjomės su vilniete psichologe Daiva Balčiūniene (49).
- Kaip manote, kada tinkamiausias laikas kardinaliems pokyčiams?
- Be abejo, tinkamas bet kuris jūsų išvardytas laikas. Tik mes, žmonės, paprastai esame linkę savo veiklą struktūruoti, grupuoti, įprasminti. Viena iš psichologijos krypčių - geštaltpsichologija - teigia, kad žmogus nesąmoningai sujungia visus suvokiamus dalykus į tam tikras grupes, papildydamas trūkstamas detales. Kai užbaigiame darbą, kad ir koks jis būtų, pajuntame savotišką palengvėjimą. Dėl tos pačios priežasties švenčiame šventes, minime reikšmingas datas, taip užbaigiame vieną ciklą ir pradedame naują. Su naujomis jėgomis, viltimis, lūkesčiais. Tad gimtadienis, pirmadienis, Naujieji metai, pavasario ar vasaros pradžia, atostogos - populiariausios naujos pradžios.
- Pažadėti ar pasižadėti lengva, bet ištesėti paprastai būna gerokai sunkiau. Ar, jūsų nuomone, tuos pasižadėjimus reikia pradėti vykdyti nedelsiant, ar po truputį: žingsnelis po žingsnelio?
- Kaip minėjau, populiariausia nauja pradžia - naujas mėnuo, metai ir pirmadienis. Vis dėlto, jei iš tiesų norime ką nors savo gyvenime keisti, geriausia tai būtų daryti DABAR! Kaip sako anglų patarlė: „Nėra geresnio laiko už esamąjį“. Žinoma, daug kas priklauso nuo to, kokius pažadus sau duodame. Jei tai yra noras mažiau valgyti, pradėti sportuoti ar, tarkim, patobulinti anglų kalbos žinias, pradėti mokytis kokios nors kitos svetimos kalbos, tai tą ir darykite. Tuoj pat. Nesuvalgykite šiandien dviejų porcijų, padarykite penkis atsilenkimus, išmokite bent vieną (!) naują žodį. Jei trokštate vasarą nukeliauti į Islandiją, tai jau dabar galite pasidomėti, kiek tai kainuoja, kokie yra kelionių variantai ir kaip taupysite pinigus. Kita pažado dalis gali būti konkreti (ne abstrakti) kalbų mokykla, kelionių agentūra ar sporto klubas. Svarbiausia, pats turite suvokti, kodėl jūs norite kažką daryti ir kokį lygį norite pasiekti.
- Kaip manote, ar su tais siekiais žmogus turi supažindinti savo artimuosius, draugus, o gal atvirkščiai - telieka tai asmenine paslaptimi? O jeigu nepavyks įgyvendinti, tai niekas ir nežinos...
- Tai priklauso nuo pačios asmenybės ir duoto pažado. Ne apie viską reikia kalbėti su visais. Bet, jei norai nėra pernelyg intymūs, geresnių rezultatų pasiekiama, kai kam nors įsipareigojama, pasisakoma. Kartais tas kitas žmogus gali būti paragintojas, paskatintojas, tas, kuris primena, neleidžia nurimti. Jeigu jūsų pažadai ir lieka tik pažadais, tai galite tapti ir pašaipos objektu, kuris paprastai vadinamas pažaduku.
- Kas geriau - ar vienas koks nors svarbus pažadas pačiam sau, ar visas sąrašas, kokį buvo sau parašiusi populiarios knygos „Bridžitos Džouns dienoraštis“ ir kino filmo herojė Bridžita Džouns?
- Sąrašas su daugiau punktelių - paprastai geriau. Jame neturėtų būti per daug grandiozinių ar nerealių dalykų. Gera bus uždėti pliusiuką prie punkto „nueiti į teatrą“, „apsilankyti kosmetikos salone ir pasidaryti masažą“, „nusipirkti batus“ ar „aplankyti tetą“. Tai įvykdomi, bet galbūt atidėliojami dalykai, teisinantis, kad nėra pinigų ar laiko. Svarbu, kad kiti dalykai irgi būtų įvardijami kuo konkrečiau: ne „išmokti anglų kalbą“, bet „užsirašyti į anglų kalbos kursus“; ne „numesti svorio“, bet „numesti 3 kg“, ne „susirasti vyrą ar žmoną“, bet „užsiregistruoti pažinčių svetainėje“. Labai svarbu tokius sąrašus sudaryti tam tikram laikui (ką ir darė Bridžita). Tam laikui praėjus, pažiūrėti, ką įvykdei, ko ne. Įvykdymais dera pasidžiaugti, o jei neįvykdytų punktų daug ir jie nuolat kartojasi, verta paanalizuoti, kokius tikruosius motyvus slepia pažadai. Jei, pavyzdžiui, nuolat pasižadi mesti rūkyti, bet nemeti, nemeti ir nemeti, o tik graužiesi ir graužiesi, gal neverta žadėti? Verta suprasti, kodėl negali (bet iš tiesų nenori) to padaryti.
Trumpai
Psichologės patarimai norintiesiems pasikeisti:
Susidarykite norų sąrašą, kuris turėtų būti su datomis. Pavyzdžiui, artimiausiems 6 mėnesiams.
Sąrašo punktai turi būti labai konkretūs.
Su malonumu uždėkite pliusiukus, ką įvykdėte.
Pergalvokite tuos punktus, kurių nepavyko įgyvendinti. Kodėl? Ar tikrai jūs to norite?
Amžinas psichologų patarimas: pažinkite save ir jūsų gyvenimas taps jūsų.
Apie įvykdomus ir neįvykdomus pažadus
Aktorė Brigita ARSOBAITĖ:
„Kadangi turiu daug ir įvairių rūšių veiklos, tai be laiko planavimo tiesiog pražūčiau. Ryte, išvažiuodama iš namų sunkesnę dieną net planelį susirašau, ką turiu padaryti, ką su savimi pasiimti. Pagal jį ir veikiu, ir pliusiukus sudedu. Beje, man svarbu ir kokią audioknygą pasiimti, nes man svarbu, kad ir vairuodama laiko veltui neleisčiau. Beje, nors ir kaip suplanuota ir suspausta būna mano, aktorės, kuri nuolat kur nors važiuoja vaidinti, dienotvarkė, nuvažiuoti kartais į Molėtų observatoriją ir pažvelgti į žvaigždėtą dangų arba kada nuvykti prie jūros į gimtąją Klaipėdą neplanuoju iš anksto, tačiau visą laiką svajoju ir tai darau, kai tik atsiranda kiek laisvesnio laiko. Beje, esu iš tų pareigingų stropuolių: jeigu ką pasižadu, stengiuosi įvykdyti, bet persistengti neskubu. Jeigu matau, kad pažadas sau tuščias ar sunkiai įgyvendinamas, laikau išmintinga jį pamiršti ir nesukti sau smegenų“.
Vladas VITKAUSKAS, alpinistas, pirmasis į Everestą užkopęs lietuvis:
„Visada metų darbo bloknote pasižymiu reikalus, kuriuos numatytu ar sutartu laiku turiu atlikti, kur ir kada turėsiu būti. Tačiau specialių įsipareigojimų sau iš anksto nekuriu. Kalendorinėmis datomis ar metų laikų kaita, planuodamas savo gyvenimą, nesivadovauju. Renkuosi iš daugelio būtinų, svarbių, įdomių dalykų tai, kas būtina, o tik paskui, kas maloniau. Kai tie pasirinkimai prasmingi, netgi nesuplanuotiems įvykiams atsitikus, vyksta tarsi maži „stebuklai“, nes tikri ir svarbūs sumanymai tarsi pildosi savaime. Manau, jeigu gyveni ir dirbi ne dėl pliusiukų, jie yra bereikšmiai. Tai nereiškia, kad esu stichiškas, nes gyvenimas prasmingas ir visavertis tada, kai geriausiai išnaudoji duotas galimybes. Malonu, kai darbą padarai gerai ir be jokio išankstinio pasižadėjimo“.
Dailininkė Aušra ČAPSKYTĖ apie pažadus sau atsakė su humoru, nes tądien buvo balandžio 1-oji:
„Mano pažadai sau ir jų įvykdymo terminai, nors ir esu vilnietė, susiję su žemės ūkiu. Sakau visai rimtai... (Juokiasi.) Nuo Naujųjų metų pasižadėjau, kad pasėsiu ant palangės prieskoninių žolių, bet... jų tiek daug turguje ir prekybos centruose. Nuo balandžio 1 dienos, o ši diena mano mamytės gimtadienis, pati žadu daiginti pomidorų daigelius, kad jų užtektų visai giminei, bet... O bemaž nuo kiekvieno pirmadienio pasižadu, kad lėčiau vaikščiosiu, lėčiau kalbėsiu, elegantiškiau rengsiuosi ir būsiu tikra, rami, savimi pasitikinti dama, tačiau viso to nesiryžtu pradėti. Bene svarbiausias ir labai rimtas mano pažadas - laiku susimokėti visus mokesčius“.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“
