„Nepastebėtos" klaidos

Cormandrostenreview.com skelbia, kad 22-iejų specialistų tyrimą paskatino metų pradžioje leidinyje „Eurosurveillance" pasirodęs straipsnis apie COVID-19 nustatymui skirtus testus. Jo autoriai teigė, kad buvo atlikti visi reikiami laboratoriniai bandymai ir akcentuota, jog siūlomi testai yra patikima diagnostikos priemonė koronavirusui nustatyti.

Tačiau atidžiai išnagrinėję minėtą straipsnį, mokslininkai jame pasigedo išsamių laboratorinių tyrimų išvadų, užtat rado daugybę neatitikimų bei techninių ir mokslinių klaidų.

Pasak jų, naudojant Polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testus, neįmanoma atskirti, ar į organizmą pateko gyvas virusas, ar tik atskiri jo fragmentai, todėl testas negali būti naudojamas kaip infekcijų diagnostikos priemonė.

Jie taip pat akcentavo, jog rinkai pasiūlyti PGR produktai nebuvo patvirtinti molekuliniu lygiu. Neturi minėtas testas nei unikalios teigiamų bei neigiamų atvejų kontrolės, o pats testo aprašymas metų pradžioje pasirodžiusiame straipsnyje yra toks neapibrėžtas, kad tyrimai gali pasisukti bet kuria linkme. Kadangi sistema nėra standartizuota, kyla nemažai abejonių dėl mokslinio testo pagrįstumo, o tai teigiantis straipsnis, panašu, net neturėjo mokslinio referento.

Buvo priminta ir tai, jog straipsnio autoriai dar metų pradžioje rašė apie „artėjančią pandemiją ir tūkstančius mirčių", nors tuo metu pasaulyje nuo koronaviruso buvo mirę tik šeši žmonės, o virusus turintys nustatyti testai buvo kuriami neturint gyvo viruso.

Galiausiai specialistai atkreipė dėmesį į dar vieną, ypač svarbų momentą - galimus straipsnio autorių interesų konfliktus. Jų teigimu, du iš minėto straipsnio autorių Kristijanas Drostenas (Christian Drosten ir Šantalė Reusken (Chantal Reusken) yra leidinio „Eurosurveillance" redakcijos nariai. Olfertas Landtas (Olfert Landt) yra įmonės „TIB-Molbiol" generalinis direktorius, Markas Kaizeris (Marco Kaiser) yra „GenExpress" vyresnysis mokslo darbuotojas ir „TIB-Molbiol" mokslinis patarėjas. „TIB-Molbiol" yra pirmoji įmonė, kuri pradėjo gaminti PGR rinkinius („Light Mix"), remdamasi būtent „Eurosurveillance" straipsniu.

Be to, Viktoras Kormanas (Victor Corman) ir Kristijanas Drostenas nutylėjo turintys komercinių interesų, susijusių su PGR testų srityje veikiančia bandymų laboratorija „Labor Berlin".

Ar tai reiškia, kad greitieji testai, kuriais remiantis diagnozuojama COVID-19, gali rodyti klaidingus rezultatus?

Situaciją komentuoja hematologas, habilituotas daktaras Prof. Eduardas VAITKUS:

„Dar vasarą viešai klausiau, ar kas nors tiksliai žino, kiek iš gautų teigiamų atsakymų yra galimai neigiami? Tuomet man niekas atsakymo taip ir nepateikė. Optimistiškai skaičiavau, kad klaidingai virusas gali būti nustatomas 0,1 proc. atvejų. Amerikos mokslininkai teigė, kad klaidingai virusas identifikuojamas maždaug 3 proc. testuojamųjų. Susipažinus su minėtu tyrimu, kurį atliko net 22 savo srities specialistai, optimizmo nebeliko. Remiantis jų skaičiavimais ir paviešintais duomenimis, 97 proc. PGR testų, kai replikacijos testas yra atliekamas 35 kartus ir daugiau, pateikia klaidingai teigiamus rezultatus.

Tai reiškia, kad beveik visi atvejai, kai, remiantis PGR testais buvo diagnozuotas koronavirusas, galėjo būti klaidingi.

Ne taip seniai Portugalijos teismas, nagrinėdamas priverstinai karantinuotų vokiečių ieškinį, konstatavo, kad vien pagal neva teigiamą PGR testą negali būti diagnozuotas koronavirusas. Nes didelė tikimybė, jog jie netikslūs.

Portugalų teismo sprendimą patvirtino pasaulinio lygio mokslininkai, bet Lietuvoje vis tiek apie tai niekas garsiai nekalba.

Labai norėtųsi, kad išeinantis SAM vadas Aurelijus Veryga atsakytų - kas patvirtino, kad šis testas gali būti naudojamas? Taip pat norėtųsi sužinoti, kur šiemet dingo gripas? Atsakymų, spėju, nebus. Užtat toliau, teigiant, kad taip elgiasi ir kitos šalys bei viskas daroma žmonių gerovei, bus leidžiami milžiniški pinigai šių, niekinius rezultatus duodančių, testų pirkimui."