Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorė Rolanda Lingienė teigia, kad lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvos sergamumo rodikliai yra pozityvūs. R. Lingienė pažymėjo, kad pastarųjų dviejų savaičių sergamumo kreivė mažėja, ligos židiniai šalyje yra lokalizuoti.
1 nuotr.
„Lietuva ES šalių kontekste atrodo tikrai neblogai. Pagal sergamumą Lietuvos rodikliai šimtui tūkstančių gyventojų nesiekia 54. Pavyzdžiui, Liuksemburge, Ispanijoje, Islandijoje rodiklis siekia daugiau kaip 500 ar 400. Naujų registruojamų atvejų skaičius šiuo laikotarpiu mažėja, atmetus židinius. Židiniai gana gerai lokalizuoti ir didelės rizikos Lietuvos populiacijai tikrai nesudaro“, – sakė R. Lingienė.
Didžiausias sergamumo rodiklis, pasak NVSC direktorės, yra Klaipėdos, Vilniaus ir Marijampolės apskrityse.
„Didžiausias sergamumo rodiklis Lietuvoje yra Klaipėdos, Vilniaus ir Marijampolės apskrityse, kalbant vėlgi dešimčiai tūkstančių gyventojų. Klaipėdoje serga beveik 12,7 dešimčiai tūkstančių gyventojų. Vilniuje atitinkamai 8,25 ir Marijampolėje – 7,2. Absoliučiais skaičiais Vilniuje serga daugiausiai, bet norint lyginti reikia lyginti rodiklius, o ne absoliučius skaičius“, – sakė ji.
Pasak jos, Lietuvoje fiksuoti iš viso 25 sergantys vaikai.
„Nuo 0 iki 4 metų, absoliučiais skaičiais, serga 11 asmenų. Nuo 5-14 metų serga 14 asmenų“, – sakė ji.
R. Lingienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje daugiausiai serga 25-49 metų amžiaus grupė. Pasak jos, Lietuvoje serga daugiau moterų nei vyrų.
„Pagal lytį Lietuvoje serga daugiau moterų – 5,67 atvejo dešimčiai tūkstančių gyventojų. Vyrai – 4,69. Tai atitinka ir Europos skaičius, moterų kitose šalyse taip pat serga daugiau. (…) Lietuvoje mirė 33 moterys bei 21 vyras”, - sake R. Lingienė.
“6 asmenys mirė, kurie buvo jaunesni nei 65 metų amžiaus. Daugiausia mirė, žinoma, vyresnio amžiaus žmonės“, – sakė ji.
Medikų sergamumas išlieka didelis, sakė R. Lingienė.
„Išlieka nerimą keliantis skaičius. Serga apie 20 proc. sveikatos priežiūros specialistų, kai tuo tarpu Kinija susitvarkė su 3,8 proc. Ispanija – 20 proc., Italija – 10 proc. Tik Lombardijos regione, kur didelis protrūkis, buvo 20 proc.”, - sake R. Lingienė.
Iš viso, pasak R. Lingienės, Lietuvoje įvežtinių atvejų yra 303.
„Tai sudaro 20 proc. visų atvejų. Labai didelis skirtumas yra Lietuvoje. Kauno apskrityje įvežtinių atvejų yra 50 proc. Tai rodo, jei atmesime nedidelį protrūkį Kauno apskrityje, kad vietinis plitimas šioje apskrityje yra labai žemas. Įvežtinių atvejų daugiausia taip pat (...) Utenos ir Šiaulių apskrityse“, – sakė ji.
Praėjusią parą, gegužės 13-ąją, trečiadienį, nustatyti 6 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Iš viso šiuo metu patvirtinti 1 511 ligos atvejų. Iš jų, pasak R. Lingienės, 303 – sveikatos priežiūros specialistams.
„Koronaviruso infekcijos sukelta liga šiuo metu mūsų šalyje serga 517 žmonių. Nuo COVID 19 mirė 54 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 6. Pasveiko – 934, tarp jų 185 medicinos darbuotojai. Izoliacijoje šiuo metu yra 260 asmenų. Stacionariai gydomi 83 asmenys. Iš jų reanimacijoje ir intensyvios terapijos skyriuose – 9, keturiems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Su deguonies kauke gydomi 26 asmenys“, – teigė R. Lingienė.
