Kaip informuoja Sveikatos apsaugos ministerija, COVID-19 diagnozę šeimos gydytojai galės nustatyti, kai žmogui pasireiškia COVID-19 ligai būdingi simptomai per 14 dienų nuo paskutinės sąlyčio su kartu gyvenančiu šeimos nariu ar kitu žmogumi, sergančiu koronaviruso infekcija ir kuriam diagnozė patvirtinta, atliktus laboratorinį tyrimą PGR (Polimerazinė grandininė reakcija) metodu, dienos.

Medikai e.sveikatoje turės nurodyti diagnozę „COVID-19 liga, virusas nenustatytas". Pacientui pasveikus nuo koronaviruso infekcijos, gydytojas apie tai praneša e.sveikatoje, iš kur informacija savaime keliauja į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacinę sistemą ir žmogus nebekontroliuojamas dėl privalomos izoliacijos.

Tik šeimos nariams

Kaip „Vakaro žinioms" sakė šeimos gydytoja Toma Kundrotė, ši tvarka galios tik kartu gyvenantiems asmenims, kai šeimoje jau yra patvirtintas koronaviruso atvejis.

„Tai atvejai, kai yra aiškus kontaktas šeimoje. Jokiu būdu nekalbame apie darbo vietas ar kitus atvejus. Skatiname žmones darytis testus, tačiau pavyzdžiui, šeimoje susirgus vienam šeimos nariui, kuriam patvirtintas koronavirusas PGR testu, o kitam šeimos nariui pasireiškus panašiems simptomams, nebelieka prasmės daryti testą. Kai šeimos gydytojas gydo pirmąjį šeimos narį, tuomet ir kitam gali nustatyti diagnozę ir skirti gydymą, nesiuntinėdamas žmonių į mobilius punktus. Nes aišku, kad žmogus ne gripu serga", - sakė medikė.

Pasak medikės, kiekvienu atveju sprendimą priims konkretus medikas: „Gydytojas turėtų kliautis ne tik žmogaus žodžiais, bet ir jau turima informacija. Jeigu pora gyvena kartu ir vieno testas teigiamas, kitam susirgus - jau aišku, kuo žmogus serga. Ypač, kai simptomai labai tipiški: uoslės praradimas, temperatūros šuoliai. Jeigu yra tipiniai simptomai ir aiškus atsekamumas, o abu žmonės yra gydytojo pacientai, galima daryti logišką išvadą, kad abu serga ta pačia liga."

Pasak T.Kundrotės, dabartiniai testavimo rezultatai neparodo realios sergamumo statistikos. „Priskyrus testu nenustatyto koronaviruso diagnozę, informuojamas Visuomenės sveikatos centras ir užsiveda visas mechanizmas kaip ir po teigiamo testo rezultato. Taip, jeigu šiuos pacientus centras priskirs prie tų, kuriems testu patvirtintas koronavirusas, statistika bus tragiška. Tokiu atveju skaičiai gali išaugti ir iki 5000 per parą. Bet man atrodo, kad toks realus skaičius ir yra, tik mes jo nežinome, nes mažai testuojame. Gal, įgyvendinus šį pokytį, matysime realesnį sergamumą.

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose nurodoma, kad efektyvus koronaviruso testavimas yra tuomet, kai teigiamų PGR testų yra iki į proc. nuo visų tirtų gyventojų. Lietuvoje teigiami atsakymai sudaro apie 20-25 proc. Vadinasi, kas ketvirtas ar penktas žmogus, atvykęs į mobilų punktą, gauna teigiamą atsakymą. O dar apie 40 proc. atvejų mes net nežinome, kur žmonės užsikrėtė.

Taip, galbūt mes šio mechanizmo pagalba turėsime baisesnius sergančiųjų skaičius, tačiau galėsime plačiau taikyti izoliaciją. Taip pat sumažintume apkrovas mobiliems punktams", - sakė T.Kundrotė.

Gydytoja tikisi, kad žmonės bus suinteresuoti kreiptis į medikus, kad jiems būtų diagnozuotas koronavirusas be testo: „Manau, žmonės norės būti persirgę. Jie galės ramiau jaustis, nes jau turės antikūnų ir galės laisviau elgtis, lankyti artimuosius. Taip pat jiems nereikės izoliuotis, jeigu ateityje vėl turėtų artimą kontaktą su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu."

Visgi medikė neslepia, kad pasitaikys ir netikslumų. Kiek jų bus greičiausiai sužinosime praktikoje. „Taip, sloga ar kosulys nebūtinai bus koronavirusas. Žinoma, klaidos tikimybė visada išlieka, kad galbūt tai buvo paprastas peršalimas, o ne koronavirusas. Bet jeigu gydytojui yra neaišku, jis bet kada žmogui gali skirti pasidaryti testą. Šios diagnozės nustatymas yra tik galimybė, kai viskas yra aišku, bet ne privalomybė", - sako T.Kundrotė.