4 nuotr.Nors esame pratę manyti, kad cholesterolio padidėjimas, infarktas ar insultas - tik vyresnių žmonių aktualija, gydytojai sako, jog netinkamas gyvenimo būdas prišaukia ligas ir negalavimus net vaikams. Kalbamės su Šeimos gydytojų asociacijos prezidentu prof. Juliumi KALIBATU.
- Kaip cholesterolis susidaro ir kuo jis pavojingas sveikatai?
- Tarp visų ligų širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi. Padidėjęs cholesterolio kiekis yra faktorius širdies ir kraujagyslių ligoms. Padidėjęs cholesterolis siejamas su ateroskleroze, infarktu, insultu.
Cholesterolis - tai į riebalus panaši medžiaga, kuri organizmui būtina. Jeigu žmogaus organizme išnyktų cholesterolis, jis negyventų. Cholesterolis reikalingas membranų formavimuisi, lytinių ir antinksčių hormonų gamybai, tulžies gamybai ir panašiai. Cholesterolis kepenyse jungiamas su baltymais, susidaro lipoproteinai, jie būna arba aukšto tankio (gerasis cholesterolis), arba žemo tankio (blogasis cholesterolis). Nustatyta, kad blogasis cholesterolis prisiriša prie kraujagyslės sienelių, formuoja trombus, skatina aterosklerozę. Aukšto tankio cholesterolis neleidžia blogajam cholesteroliui prilipti prie kraujagyslių, padeda išvesti blogąjį cholesterolį iš organizmo.
Labai svarbu nuolat tikrintis. Bendro cholesterolio norma yra 6,2 milimolio litre, o blogo cholesterolio - 4,1 milimolio litre viršutinė riba. Jeigu viršija šią ribą, tai didelis pavojus. Perspektyvoje gali būti infarktas ar insultas. Kuo mažiau blogo cholesterolio, tuo geriau. Riba yra 1,3 milimolio litre, o jei žemiau, dar geriau.
- Ar blogai, kai organizme labai padidėja gerojo cholesterolio?
- Jeigu bendras cholesterolis padidėja aukšto tankio cholesterolio sąskaita, tai gerai. Tai apsaugo nuo infarkto, insulto, be to, turi antioksidacinį poveikį. Juk laisvieji radikalai irgi yra pavojingi dėl vėžinių ligų.
- Ką daryti, jei padidėja blogasis cholesterolis?
- Reikia radikaliai keisti gyvenimo būdą - pirmiausia mitybą. 75 proc. cholesterolio organizmas pasigamina pats, 25 proc. jo gaunama su maistu. Jeigu mityba netinkama, gaunamas blogasis cholesterolis. Kone visi nutukę žmonės turi padidėjusį blogąjį cholesterolį. Mitybos stereotipai suformuojami jau vaikystėje. Paprastai nutukusių tėvų vaikai taip pat nutukę, nes pripratinti valgyti riebų, nesveiką, greitą maistą. Nutukimui svarbi ir genetika.
- Kodėl net vaikams randamas padidėjęs blogasis cholesterolis, esame pratę girdėti, kad tai vyresnių žmonių problema?
- Amerikoje buvo atliktas tyrimas, ištirta 12 tūkst. vaikų, paaiškėjo, kad 35 proc. 9-11 metų vaikų turėjo padidėjusį blogąjį cholesterolį. Tai rodo, kad mityba turi labai didelę įtaką.
- Kaip be vaistų taisyti situaciją?
- Per parą žmogui su maistu turi tekti ne daugiau nei 300 mg cholesterolio. 100 g olandiško sūrio yra 520 mg cholesterolio, atitinkamai tokio kiekio kepeninėje dešroje - 380 mg, svieste - 250 mg. Žinoma, saldumynai, angliavandeniai greitai verčiami į riebalus kepenyse. Nereikia gerti ir saldžių gėrimų. Mažiau valgykite saldainių, pyragaičių, sausainių, padažų. Valgykite daržoves, vaisius, gerkite žalią arbatą. Kavą galite pakeisti žaliąja arbata, nes kava turi medžiagų, kurios skatina cholesterolio kiekio didėjimą. Žalioji arbata mažina. Vartokite vitaminą C, A. Vartokite serbentus, jie irgi mažina cholesterolį. Valgykite vaisius, tačiau daržovių - daugiau. Riešutai, grikiai, juoda grūdėta duona, liesa mėsa, žuvis, - šie produktai labai sveiki. Vartokite ląstelienos turintį maistą. Visi produktai iš smulkaus malimo miltų tikrai nėra sveiki.
Insultai, infarktai... tik galvojame, kad jie senukams. Pavyzdžiui, Vietnamo karo metu infarktai ir insultai buvo nustatomi 18 metų jaunuoliams. Moterims menopauzės metu didesnė tikimybė susirgti insultu, infarktu.
Sportuokite, ir vaikai turi sportuoti. Nereikia sėdėti prie kompiuterių, telefonų. Judėkite, sunaudokite kalorijas, o ne čiulpkite saldainius prie televizoriaus.
