Tam, kad būtų greičiau ištiriami ėminiai iš mobiliųjų punktų, į laboratorijas jie bus išskirstomi atsižvelgus į šių pajėgumus, t. y. nukreipiami į mažiausiai tuo metu apkrautas. Už tokį srautų reguliavimą bus atsakingos keturios pagrindinės laboratorijos, kurios, gavusios ėminius, dalį jų tirs pačios, o kitą dalį savarankiškai išskirstys į mažesnes to regiono laboratorijas, turinčias galimybes tyrimus atlikti greičiau, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.
1 nuotr.
Be to, esant itin dideliam ėminių kiekiui, jie galės būti perskirstyti ir tarp regionų. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, Panevėžio mobiliajame punkte paimti ėminiai, kurie pagal nustatytą schemą turėtų būti pristatyti į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL), čia neužtenkant pajėgumų, galės būti tiriami kito regiono, pavyzdžiui – Šiaulių – laboratorijose. Tokį perskirstymą organizuos ir koordinuos Nacionalinis kraujo centras (NKC), sakoma SAM pranešime.
Nustatyta, kad už iš Vilniaus, Utenos ir Panevėžio mobiliųjų punktų gautus ėminius, jų ištyrimą, paskirstymą tarp regiono laboratorijų yra atsakinga NVSPL, už Kauno, Marijampolės, Alytaus, Tauragės – Kauno klinikų laboratorija, už Klaipėdos ir Telšių – Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorija. Tuo metu Šiaulių ligoninės laboratorija paskirta atsakinga už Šiaulių mobiliajame punkte paimtus mėginius, jų ištyrimą ir paskirstymą tarp regiono laboratorijų.
Toks laboratorijų darbo organizavimas numatytas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendime.
Ministro teigimu, tokia tvarka leis užtikrinti, kad žmonės, kurių ėminiai paimti dešimtyje šalies savivaldybių veikiančiuose mobiliuose punktuose, greičiau sužinotų tyrimo dėl koronavirusinės infekcijos (COVID-19) rezultatus bei išvengti situacijų, kai vieno ar kito regiono pagrindinėse laboratorijose susidaro dideli kiekiai neištirtų ėminių, nors kitame mieste tuo metu yra laboratorijų, galinčių tyrimus atlikti.
