respublika.lt

Blogai, kai negerbiama artimojo valia (6)

2020 vasario 28 11:45:02
Edita SIAVRIS

Kalbėti apie organų donorystę daliai visuomenės vis dar yra tabu. Taigi jei net turintis donoro kortelę žmogus apie tai nepasikalbėjo su artimaisiais, didelė tikimybė, kad jo mirties atveju pareikšta valia dovanoti organus gali likti neįgyvendinta. Kalbamės su Nacionalinio transplantacijos biuro direktoriaus pavaduotoja Audrone Būziuviene.

×
nuotr. 6 nuotr.
Nacionalinio transplantacijos biuro direktorės pavaduotoja Audronė Būziuvienė. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

- Kaip dažnai pasitaiko atvejų, kai asmeniui net turint donoro kortelę, po jo mirties artimieji užprotestuoja žmogaus valią?

- Lietuva yra viena iš Europos valstybių, kur sutikimo modelis donorystei yra pasirašytinas. Vadinasi, žmogus gyvas būdamas jau nuo 18 metų gali užpildyti sutikimą, kad po mirties jo audiniai ir organai būtų panaudoti donorystei. Jeigu tokio sutikimo nėra, jį mirus asmeniui priima jo artimieji. Tokia sistema Lietuvoje galioja nuo 2000 metų. Per visą šį laiką iki šiandien yra buvę tik 7 atvejai, kai buvo užfiksuota smegenų mirtis ir žmogus turėjo donoro kortelę, iš tų 7 atvejų dviem atvejais artimieji nesutiko dovanoti. Pagrindinis jų motyvas buvo toks, kad šie nežinojo išvis, kad jų artimasis turi donoro kortelę. Šiandien Lietuvoje donoro korteles turi 32 tūkst. žmonių.

Svarbiausia yra pasikalbėti šeimoje apie donorystę. Lietuviai kažkodėl nepratę kalbėti apie mirtį, testamentą, laidojimo būdą, vietą ir pan.

Prieš porą metų buvo atvejis, kai šeima paviešino donorystės atvejį tuo metu, kai jis vyko. Po tokio viešumo labai daug žmonių pasirašė sutikimus donoro kortelei gauti. Mes kelias savaites dėl tokio fakto džiaugėmės, tačiau paskui ateina vienas atsisakymas (nes valią keisti galima), kitas. Matome, kad atsisako kortelės jauni žmonės. Pradėjome domėtis, kodėl? Paskambinome atsisakiusiems. Buvo tokia istorija: į namus atkeliavo donoro kortelė su voku merginai, kuri užpildė sutikimą. Ši mergina šeimoje vienturtė, mama atplėšė voką ir ją ištiko isterija. Klausė dukters, kaip ji būdama 20-metė sugalvojo mirti? Ši istorija rodo, kad prieš priimant sprendimą reikia pasikalbėti su artimaisiais ir jiems išaiškinti situaciją. Ta mergina mums sakė, kad ji tikrai pritaria donorystei, bet kai mamai toks šokas, ji sustabdė savo apsisprendimą turėti tokią kortelę.

Tačiau donoro kortelė yra labai svarbi, sutikimas turi būti rašytinis. Pavyzdys: konstatuojama asmens smegenų mirtis, bet sužinoma, kad jo artimieji gyvena užsienyje. Jie sutinka dovanoti organus, bet mums to nepakanka, mums reikia pasirašyto sutikimo. Ne visada pavyksta kelias paras išlaikyti prijungto aparatais asmens, kol jo artimieji grįžta ir gali sutikimą pasirašyti. Jeigu tas žmogus būtų turėjęs donoro kortelę, jokių problemų nekiltų.

- Kaip dėl teisinio pagrindo prieštarauti smegenų mirtį patyrusio donoro kortelės turėtojo valiai?


- Teisinio pagrindo šeimai prieštarauti nėra, nes valia išreikšta ir užregistruota valstybiniame registre. Tačiau čia įsipina etika. Įsivaizduokite, artimasis guli reanimacijoje, prijungtas prie aparatūros, ateina jo artimieji, juos gydytojas informuoja, kad žmogus turėjo donoro kortelę, bet šeima šaukia „ne, mes nesutinkame!“ Kad nepadarytume žalos pačiai donorystei, neiname prieš šeimos valią. Tačiau yra blogai, kad žmonės negerbia savo artimojo valios. Toks gal mentalitetas.

Vienetiniai atvejai, kai šeima po paros apsigalvoja neaukoti artimojo organų. Vieną dieną sutinka aukoti, prasideda procesas, tyrimai, po nakties šeima paskambina ir pasako, kad nesutinka dovanoti. Pirmas atvejis mūsų istorijoje buvo, kai artimųjų valia buvo sustabdytas donorystės procesas, kai į jį buvo įtraukti recipientai. Tąkart inksto laukė mergina, ir dabar dar laukia. Taip buvo suteikta viltis jai, o paskui sekė nusivylimas.

- Kiek per metus nustatoma potencialių donorų?


- Per metus būna apie 100 pranešimų, kad yra konstatuota smegenų mirtis. Tai potencialūs donorai. Iš jų 50 proc. tampa efektyviais donorais, nes yra artimųjų sutikimai. Kita pusė dalinasi dar per pusę - 25 proc. netinka dėl medicininių priežasčių, likę 25 proc. artimieji pasako „ne“. Iš vieno mirusio žmogaus - dvi ragenos ir du inkstai. Dėl jų pacientai dar gali laukti, tačiau tie, kurie laukia širdies, plaučių, kepenų, jų laukimo laikas yra labai ribotas, nes kepenims ir plaučiams nėra pakaitinės įrangos.

Per metus Lietuvoje atliekama apie 200 transplantacijų.

- Kaip parenkami organai?


- Parenkama tam, kam tuo metu idealiausiai tinka, t. y. ūgis, svoris, fiziologiniai matmenys turi nesiskirti tarp donoro ir ligonio, tik 20 proc. paklaida tegalima. Turi tikti kraujo grupė. Inksto žmogus laukia apie metus ir 8 mėn., širdies - 1,5 metų. Mes donorinių organų ieškome pas artimiausius kaimynus, esame labai dėkingi kolegoms iš Latvijos, per metus po 2-4 organus atsigabename. Lygiai taip pat mes, jei turime donorą, ir sutikimą, bet neturime ligonių, kam jis tiktų, siūlome kolegoms užsienyje. Per metus išsiunčiame daugiau organų, nei gauname. Baltai pavydime vokiečiams, šveicarams, kad jie turi medicininius privačius lėktuvus, kurie bet kada gali pakilti ir atskristi donorinio organo. O mes turime taikytis prie savo situacijos.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (6)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SKOLOS: Valstybei už studijas skolingi apie 17,5 tūkst. asmenų, daugiausia – už paskolas, teiktas iki 2010 metų, dėl kai kurių skolininkų kasmet teismus pasiekia keli šimtai ieškinių.
  • ŠILDYMAS: Rugsėjo 27-ąją Kaune oficialiai pradedamas šildymo sezonas - kaip ir praėjusiais metais, kauniečiams šilumos kaina bus mažiausia tarp didžiųjų Lietuvos miestų.
  • MIGRANTAI: Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti į Lietuvą 44 migrantams, vienas asmuo dėl humanitarinių priežasčių buvo įleistas.
  • PIRKIMAI: Seimas linkęs padidinti mažos vertės viešųjų pirkimų „lubas“ nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.
  • ALKOHOLIS: Lietuva patenka į penketuką šalių, kurios per penkerius metus labiausiai sumažino alkoholio vartojimą, rodo naujausi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys.
  • DOVANA: Lietuva planuoja Ukrainos kariuomenei perduoti šarvinių liemenių ir balistinių diržų už daugiau kaip 677 tūkst. eurų.
  • FILMAS: Amerikiečių kompanijos „Netflix“ sukurtame dokumentiniame filme buvęs Federalinio tyrimų biuro pareigūnas teigia, kad Lietuvoje amerikiečių žvalgybos kalėjime laikytas vienas iš Rugsėjo 11-osios išpuolių JAV organizatorių palestinietis Abu Zubaydah'a.
  • PEILIS: Šeštadienį Kaune peiliu sužalota moteris - įtariamasis (g. 1981 m.) uždarytas į areštinę.
  • VAGYSTĖ: Savotišką vagystės rekordą pasiekė nenustatytas vagišius, tą pačią parduotuvę Šiaulių rajone apvogęs 16 kartų: turtinė žala - 362,56 eurų.
  • PATIKROS: Per savaitę matomas žymus nusižengimų sumažėjimas – drastiškiausiai krito pažeidimų, nustatytų viešajame transporte, skaičius, pastebi kassavaitinę ekstremalios situacijos metu taikomų apribojimų laikymosi kontrolę vykdančios institucijos.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar gerai, kad verslininkai bylinėsis su valstybe, jei gaus baudas, jog veikia be Galimybių paso?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate rugsėjo 10d. mitingą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+3 +8 C

+6 +11 C

 

+6 +10 C

+11 +16 C

+10 +15 C

 

+11 +13 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

0-5 m/s

       

Nuorodos