1 nuotr.Biologiniai ir panašūs biologiniai vaistiniai preparatai Lietuvoje turi būti reguliuojami, prioritetu laikant individualius pacientų poreikius. Tokia pozicija išsakyta Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje sveikatos apsaugos institucijų, pacientų organizacijų, inovatyvių vaistų industrijos ir medikų diskusijoje.
Biologiniai vaistai - preparatai, kurių veikliąją medžiagą gamina gyvas organizmas arba kurie biotechnologijomis išgaunami iš gyvo organizmo. Biologiškai panašūs vaistai terapiniu poveikiu yra panašūs į biologinius, tačiau nėra identiški jiems.
Pasak specialistų, palyginti su cheminiais vaistais, biologinių preparatų molekulės yra tūkstančius kartų didesnės, žymiai sudėtingesnės struktūros ir ypač jautrios net mažiausiems gamybos proceso pokyčiams. Tai gali lemti tarpusavyje panašių biologinių vaistų gydymo rezultatų skirtumus.
Europos vaistų agentūra yra nurodžiusi, kad kiekviena šalis turi pati apsispręsti dėl biologinių ir biopanašių vaistinių preparatų reguliavimo.
Lietuvos gydytojai specialistai pripažįsta, kad biopanašūs vaistai sudaro galimybes gydyti daugiau pacientų mažesniais kaštais. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad skiriant šiuos preparatus prioritetu turi būti laikomi paciento poreikiai ir gydytojo rekomendacijos, o ne ekonominiai kriterijai.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų reumatologijos profesorė Irena Butrimienė pažymėjo, kad biologiniai ir panašūs biologiniai vaistiniai preparatai pacientams turi būti skiriami individualiai vertinant kiekvieną atvejį, o tai susiję ir su biologinių vaistų kainų reguliavimu.
„Žinau teigiamas dabar Lietuvoje biologinių vaistų įsigijimui taikomo centralizuoto pirkimo puses, bet jis apriboja individualizuoto gydymo galimybes”, - sakė I.Butrimienė.
Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė informavo, kad vaistų kompensavimo sistemoje yra neišnaudotų galimybių, kurios galėtų pasitarnauti siekiant efektyvesnio biopanašių vaistų naudojimo. „Tačiau turime išlaikyti balansą tarp poreikio inovacijoms ir finansinių galimybių”, - sakė L.Reinartienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė tvirtino, kad siekis suderinti biologinių vaistų prieinamumą ir finansinį sistemos tvarumą yra vienas didžiausių iššūkių ministerijai.
G.Krukienės teigimu, apskaičiuojant biologinių vaistų kainas yra taikomos kitokios kainų nustatymo taisyklės nei cheminiams vaistams. Taip pat taikomi kitokie vaisto išrašymo principai. Biologiniai preparatai, priešingai nei cheminiai, išrašomi ne tik bendriniu pavadinimu. Į receptą įrašomas ir konkretus vaisto prekinis pavadinimas, o vaistinėje jų pakeisti į kitus, panašius vaistus negalima.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos valdybos pirmininkė Jūra Smilgaitė pažymėjo, kad, rengiant biologinių ir panašių biologinių vaistinių preparatų reglamentavimą, būtina išlaikyti nediskriminuojamą konkurenciją, kuri sudarytų vienodas rinkos sąlygas tiek originalių biologinių, tiek į juos panašių biologinių vaistų gamintojams.
„Panašių biologinių vaistų pasirodymas rinkoje turi mažinti gydymo kaštus ir tokiu būdu ne tik gerinti pacientų gydymą, bet ir racionaliai naudojant lėšas atverti galimybes naujų inovatyvių vaistų prieinamumui Lietuvoje”, - sakė J.Smilgaitė.
