Autizmas yra sutrikimas, kuris paveikia nervų sistemos vystymąsi, asmens gebėjimą bendrauti, tinkamai elgtis su kitais socialinėse situacijose. Maždaug 1 iš 68 vaikų Jungtinėse Valstijose yra autistas, šis sindromas penkis kartus labiau paplitęs tarp berniukų nei mergaičių, rodo Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenys.
Autizmui yra būdingas socialinių įgūdžių sutrikimas, bendravimo ir riboto, pasikartojančio elgesio ypatumai, tapatumo problemos. Daugelis vaikų taip pat turi neįprastų pojūčių suvokimą, vengia ryškios šviesos. Taip pat yra išvaizdos požymių.
Autizmo simptomai
Nėra dviejų vienodų žmonių su autizmo sindromu, daugelis tėvų pastebi sutrikimus, kai jų vaikas neatitinka tam tikrų vystymosi etapų, paprastai nuo 18 mėnesių iki 3 metų. Pavyzdžiui, vaikas gali turėti problemų su akių kontaktu, nereaguoti šaukiamas vardu arba užsiimant vaizduotės žaidimais.
Globėjai taip pat gali pastebėti, kad jų vaikas nemėgsta bendrauti su kitais. Tačiau švelnios sutrikimo formos gali būti nustatomos ir vaikui esant vyresniam, o kai kuriems žmonėms diagnozuojama net artėjant pilnametystei.
Požymiai gali būti nepastebimi, kol vaikas pasiekia mokyklinį amžių ir pradeda lankyti mokyklą, tada pasirodo išskirtiniai gebėjimai ar trūkumai bei socialinės ir bendravimo problemos.
Autizmo diagnozavimas
Diagnostinis procesas yra skirtingas kiekvienam asmeniui. Kai kuriais atvejais specialistai sindromą nustato po atlikto testo, tiesioginio stebėjimo, tėvų suteikiamos informacijos, todėl tėvai yra skatinami užrašinėti vaiko elgesį skirtingais amžiaus periodais.
Vyresni vaikai yra stebimi mokykloje, namuose, jų elgesys, sąveika su aplinka ir, remiantis surinkta informacija, tiriama, ar vaikas yra autistas, ar tiesiog yra sulėtėjusio vystymosi.
Tiriant autizmo požymius, dažnai atrandami ir jį lydintys sutrikimai, tokie kaip hiperaktyvumas, dėmesio nesukoncentravimas, intelekto negalia, depresija, epilepsija ir kt.
Autizmo gydymas
Išgydyti autizmo spektro sutrikimus neįmanoma, tačiau elgsenos ir ugdymo metodais galima padėti sumažinti simptomus. Anksti diagnozuotas sutrikimas gali būti raktas į sėkmingesnį darbą su vaiku.
Dažniausiai stengiamasi mažinti menkavertiškumo jausmą, siekiama atrasti gebėjimus atitinkančią sritį, veiklą, parodyti žmogaus naudą. Vaistai negali padėti sumažinti socialinių problemų, tik irzlumą, agresiją, nuotaikų kaitą.
Suaugę žmonės, turintys autizmo sindromą
Daugiausiai yra tyrinėjami vaikai, tačiau vis dažniau tiriama, kaip autizmas paveikia ir suaugusio žmogaus gyvenimą: jie rečiau mokosi aukštosiose mokyklose, turi darbą ar gyvena savarankiškai.
Apytiksliai vienas trečdalis jaunuolių lanko papildomą ugdymo įstaigą po vidurinės mokyklos ir tik pusė jų per pirmus aštuonerius metus rado darbą.
98 proc. sveikų žmonių įsidarbina per tokį laikotarpį ir 91 proc. žmonių, turinčių
įvairių negalių ar sutrikimų.
Net 80 proc. jaunuolių po vidurinės lieka gyventi su tėvais, kadangi negali patys savimi savarankiškai pasirūpinti.
Mokslininkai ketina tirti, kaip mokykla ir bendruomenės programos gali paruošti mokinius ir jaunuolius, turinčius autizmo sindromą, lavinti gyvenimo įgūdžius, kurie padėtų jiems įgyti savarankiškumo.
