- Kas atsitiko Danijoje ir kiek tai grėsminga? - paklausėme VDU profesoriaus, dr. Algimanto PAULAUSKO.

- Danija audines išnaikino todėl, kad ten yra didžiausios audinių auginimo fermos. Manoma, kad audinės koronavirusu užsikrėtė nuo žmonių, o susirgę žvėreliai ligą ėmė platinti žmonėms. Taip atsirado nauja viruso padermė. Virusas nustatytas dar birželio mėnesį. Lietuvos veterinarijos tarnybos tai žinojo.

Danai ėmėsi audines naikinti todėl, kad tai yra lengviausias sprendimo būdas. Iš naujo kažin ar pradės jas auginti, kadangi yra didelės investicijos, nebeliks motininės bandos. Nepamirškim, kad pas mus yra už gyvūnų teises kovojančios organizacijos, reikalaujančios, kad visi turi vilkėti sintetinius rūbus. Jos nebeleis atstatyti kailinių gyvūnų verslų ir vargu ar audinių fermos Danijoje turi ateitį.

Audinės ir taip serga fermose plintančiu Aleutinės ligos virusu. Šios ir Covid - 19 ligos paplitimą lemia, kad šie žvėreliai gyvena labai arti vieni kitų.

Jau seniai įrodyta, kad virusai keičiasi. Ir gripo viruso kasmet atsiranda vis kita padermė. Toks jau gamtos dėsnis. Atsiranda naujas virusas, prieš kurį niekas nekūrė vakcinos. Vakciną galima sukurti prieš virusus, kurie yra stabilūs. Bet jei atsiranda daug viruso formų, vakcina tampa neveiksminga.

- Afrikiniu kiaulių maru serga šernai, dėl to žmonės priversti aukoti kiaulių fermas. Kodėl niekas šernų nenaikina?

- Teisybę pasakius, pretenzijos tokios buvo. Čekai atsitvėrė tvora, naudojo naktinio stebėjimo prietaisus, kurie Lietuvoje yra draudžiami. Aptvertame židinyje užsikrėtusieji buvo sunaikinti ir taip liga buvo suvaldyta. Tokios priemonės yra žinomos. Danai priėmė tokį sprendimą, kadangi nematė kito kelio. Nepamirškime dar ir to, kad valstybė problemą išsprendė kultūringai. Augintojams visi nuostoliai bus kompensuojami.

- O kitos valstybės nepaseks danų pavyzdžiu?

- Kiekviena valstybė žiūri, kiek tai yra rimta. Kol kas Lietuvoje į audinių fermas niekas to užkrato dar neatnešė. Gali būti, kad užsidarius fermoms dalis Danijos audinių fermose dirbusių lietuvių gali grįžti į Lietuvą, o su savo „kovidu" parnešti ir tą mutavusį virusą.

Nereikia manyti, kad mutavęs virusas gali būti tik Danijoje. Audinės gali užsikrėsti ir pas mus, jei bus nesilaikoma sąlygų. Kiek man žinoma, pas mus to nėra. Fermoms vadovauja žmonės, kurie išmano audinių biologiją, ligas. Dedamos didelės pastangos, kad darbuotojai neužkrėstų audinių, patys saugotųsi. Aš manau, kad augintojai greičiau imsis priemonių patys, nelaukdami, kol kas sugalvos jiems tas priemones primesti. Tai yra jų verslas, uždarbis.

Yra kita problema. Ta, kad vyriausybė neskiria pinigų moksliniams tyrimams. Norint pasakyti, kad pas mus tikrai to nėra, reikia nuvažiuoti, patikrinti ir ištirti. Finansavimas dabar skiriamas orui, filosofiniams svarstymams, bet ne tiesioginiams tyrimams.

- Visgi pasirinktas gana žiaurus būdas - žudymas.

- Visi įstatymai yra priimami žmonių. „Nevyniokime žodžių į vatą", žvėreliai tikrai yra žudomi, kadangi tokios yra epidemiologinės sąlygos. Arba žvėrelius žudysime, arba leisime žūti žmonėms. Kitokio pasirinkimo nėra. Klausimas, žudyti a priori, nepatikrinus faktų, ar tam, kad kažką išgelbėtume. Židinių likvidavimas yra vienas iš epidemiologinių sprendimų. Kai nėra su kuo kovoti, išnyksta ir problema. Mes tą patį darome naikindami graužikus.

- Po pirmosios koronaviruso bangos, išgirdę, kad infekcija kilo nuo šikšnosparnių, žmonės ėmė kalbėti, kad šikšnosparnius reikia naikinti...

- Atlikome tyrimus ir nustatėme, kad mūsų šikšnosparniai šitos ligos tikrai nepernešinėja. Klausimas, kiek ją perneša Azijoje gyvenantys šikšnosparniai, iki galo neatsakytas. Virusai pas juos aptikti, bet ar jie yra tie nešiotojai, neaišku. Šiandien apie tai nebeverta diskutuoti, virusas jau yra.

- Ar yra kitų, tokių imlių virusui, gyvūnų grupių be audinių? O gal grėsmė tyko gamtoje?

- Tokių didelių, vienoje vietoje sutelktų, gyvūnų grupių pas mus daugiau nėra. Turime paukštynus, kiaulininkystės fermas. Negirdėti, kad šia liga užsikrėstų kiaulės. Laukiniai gyvūnai taip pat pavojaus nekelia.

Ar jums teko gamtoje pamatyti kiaunę? Audinės taip pat nėra gamtoje išplitusios. Jos gyvena tarp savęs dideliais atstumais. Katės imlios, bet rizika parnešti šeimininkui pačios pasigautą virusą, mažesnė nei mes bare, nesilaikydami saugumo, jį perduosime vienas kitam.

Didesnė problema pas mus dabar yra su kanopiniais žvėrimis. Jų reguliavimas yra ribojamas. Jei nebūtų medžiotojų, turėtume problemų, nes šie žvėrys gali pernešti ligas naminiams gyvuliams.