1 nuotr.Reguliariai sportuokite ir būsite sveikesni - taip patarinėja visi, kas tik netingi. O poveikis išties juntamas: jėgos pratimai pakaitomis su bėgimu arba pratimais su treniruokliais tikrai palankiai veikia organizmą. Bet kodėl? Kaip fiziniai pratimai gerina sveikatą? Neseniai švedų mokslininkai iš Stokholmo Karolio instituto atliko tyrimus ir rado atsakymus į šiuos klausimus. Pasirodo, fizinė kultūra priverčia kitaip dirbti mūsų genus ir juos net modifikuoja.
Fizinis krūvis suaktyvina genus
Kaip aiškina tyrimo vadovė Malen Lindholm (Malene Lindholm), reguliarus fizinis krūvis pirmiausia sukelia vadinamuosius epigenetinius pakitimus - tuos, kurie yra susiję su genų suaktyvėjimu arba, priešingai, jų perėjimu į pasyvią būseną. Tuos pokyčius sukelia DNR metiliacija - metilo grupės, kurią sudaro vienas anglies ir trys vandenilio atomai, prisijungimas prie DNR molekulės. Dėl to DNR seka nesikeičia, tačiau procesas veikia genų darbą, vadinamąją ekspresiją. Vieni išsijungia, kiti įsijungia. Taip organizmas reguliuoja jų darbo eigą ir trukmę.
Metilo grupės gali prisijungti arba atsijungti, o dėl to genai daugiau ar mažiau reaguoja į organizmo biocheminius signalus. O kai genai aktyvūs, jie sintetina baltymus, sukeliančius vieną ar kitą fiziologinę viso organizmo reakciją. Švedijos mokslininkai iš esmės nustatė, kaip susijusi fizinė kultūra ir metiliacija. Jų eksperimentuose dalyvavo beveik trys dešimtys sveikų vyrų ir moterų, kurie tris mėnesius dviračiu-treniruokliu mankštino vieną koją - kad būtų aiškiai pastebimi pokyčiai, susiję su pratimais. Tyrimų, atliktų iki treniruočių pradžios ir po trijų mėnesių, rezultatai rodo: daugiau kaip 5 tūkst. raumenų ląstelių genų metiliacijos schemos pasikeitė į gera. Suaktyvėjo baltymų sintezė, pakito metabolizmas, energijos pusiausvyra, sumažėjo uždegiminių procesų raumenyse. Todėl žmonės ir tapo sveikesni.
Paneigė mitą apie amžių ir mėsą
Atrodo, kad "sveikatinimo metiliacija", išprovokuojama fiziniu krūviu, įmanoma bet kokiame amžiuje. Ir yra naudinga. Tai pademonstravo mokslininkai iš Dikino universiteto (Australija). Eksperimentuose, kuriems vadovavo Robin Deili (Robin Daly), dalyvavo šimtas garbingo amžiaus moterų - nuo 60 iki 90 metų. Jos sportavo, atlikdamos jėgos pratimus, o pusė jų laikėsi specialios dietos - valgė daug neriebios raudonos mėsos. Vėlesni tyrimai parodė: klysta tie, kurie mano, kad baltymingas maistas senyviems žmonėms kenkia, ir dar pataria nepersistengti su fiziniu krūviu, atseit pakanka tiesiog vaikščioti. Visos "kultūristės", dalyvavusios R.Deili eksperimentuose, tapo stipresnės ir žvalesnės. Bet tos, kurios dar valgė daug mėsos, raumenų masę ir jėgą padidino apie 20 proc. daugiau už mėsos nevalgiusias varžoves. Be to, pagerėjo "mėsėdžių" hormonų pusiausvyra ir smegenų aktyvumas.
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“
