3 nuotr.Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė rekomendacijas, kuriose nurodoma, kas padeda apsisaugoti nuo žaibiškai plintančio koronaviruso 2019-nCoV. Primenama, kad koronaviruso, kaip ir kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, plitimą padeda sumažinti higienos normų laikymasis. Tarp jų ypač svarbus neįprastas judesys, kai čiaudint ar kosėjant burna užsidengiama ne delnu, o sulenkta alkūne. Tokiu būdu nuo virusų ir bakterijų apsaugomi daiktai, pavyzdžiui, rankenos ir indai, per kuriuos gali užsikrėsti kiti žmonės.
Pradėtas naudoti per SARS epidemiją
Kaip ir koronavirusas, kvėpavimo takų sindromas SARS kilo Kinijoje prieš beveik du dešimtmečius. Būtent saugantis nuo SARS 2003 m. pasirodė visuomenės sveikatos ekspertų rekomendacijos čiaudint ar kosėjant užsidengti sulenkta alkūne, pakėlus ranką 90 laipsnių kampu.
Šis neįprastas judesys, dar vadinamas Drakulos arba vampyro judesiu, vėl prisimintas 2009 m. per kiaulių gripo epidemiją. Nuo to laiko toks apsaugos būdas pripažįstamas kaip vienas veiksmingiausių saugantis nuo oro lašeliniu būdu plintančių virusų.
Lietuvoje „Drakulos judesys“ – naujiena
Lietuvoje matyti taip užsidengiančius žmones neįprasta. Tautiečiai vis dar bijo atrodyti keistai. Ši baimė kur kas stipresnė nei suvokimas, kad reikėtų pagalvoti apie aplinkinių sveikatą, sako edukacinės iniciatyvos „Ar tau nusikosėti ant visų“, kurios metu buvo populiarinamas „Drakulos judesys“, koordinatorė Indrė Šumskienė.
„Mūsų iniciatyva parodė, kad „Drakulos judesys“ dažnai yra naujiena ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, nors, pavyzdžiui, JAV ir Didžiojoje Britanijoje šio judesio vaikai mokomi jau vaikų darželyje. Niujorke prašymas taip užsidengti yra net metro. Koronavirusui jau pasiekus Europą, norime dar kartą priminti apie „Drakulos judesį“, kurį rekomenduoja ir PSO, ir mūsų šalies gydytojai“, – sako Indrė Šumskienė.
Kosulys ir čiaudulys ne visada yra užkrečiamos ligos simptomai
Šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė pabrėžia, kad svarbiausia rekomendacija girdint naujienas apie koronavirusą – nepanikuoti.
„Reikia atsiminti, kad net nesergantis žmogus per valandą sukosėja 1–2 kartus. Taip organizmas pašalina svetimkūnius, kurių įkvepiame. Iš tikrųjų sunerimti reikėtų, jei kosulį ar čiaudulį lydi ūmios ligos simptomai –temperatūra ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai. Kalbant apie koronavirusą, jį lydi karščiavimas, kvėpavimo funkcijų sutrikimai ir apatinių kvėpavimo takų infekcijos“, – akcentuoja V. Vilkė.
Geriausia prevencija – dažnai plauti rankas
PSO pateikiamose rekomendacijose, kaip sumažinti koronaviruso riziką, pabrėžiama būtinybė dažnai plauti rankas.
„Tai gerai žinomos higienos taisyklės, kurių tiesiog reikia laikytis. Rankas reikėtų plauti bent 20 sekundžių, būtina tai padaryti nusikosėjus ar nusičiaudėjus, prieš valgį ir po jo. Dažniau nei įprastai rankas turėtų plauti ir tie, kas slaugo arba turi kontaktą su žmogumi, sergančiu kvėpavimo takų infekcija“, – sako V. Vilkė.
PSO ekspertai taip pat pataria plauti rankas dezifekcinėmis priemonėmis, kurių sudėtyje yra alkoholio, valyti dažniau liečiamus paviršius ir laikytis saugaus maisto gaminimo rekomendacijų: naudoti skirtingus peilius žaliai mėsai, žuviai ir termiškai jau apdorotiems produktams.
