Kenksmingus produktus stengiamės pakeisti sveikesniais. Bet kartais tokie pakaitalai neturi nieko bendra su sveika mityba. Žemiau - keletas principų, kurių tikrai reikėtų atsisakyti, norint maitintis sveikai.
Obuolių sultys iš pakelio -sveika alternatyva gazuotiems gėrimams
Obuolių sultys, kaip įsivaizduojame, yra naudingos, ir mes su malonumu renkamės jas vietoj kenksmingų gazuotų gėrimų. O iš tiesų tokiose sultyse yra net daugiau kalorijų (nekalbant apie konservantus) negu kokakoloje. Jei išties rūpinatės tinkama mityba, geriausia gerti gryną vandenį, atsisakant ir gėrimų iš pakelių, ir vaisvandenių bei kolos.
Šviežios daržovės yra naudingesnės negu virtos ar keptos
Pasirodo, virtos daržovės kai kuriais atžvilgiais lenkia šviežias. Pavyzdžiui, virtose morkose yra daugiau naudingų karotinoidų. O troškintuose arba garais apdorotuose pomidoruose - daugiau likopeno. Tai, aišku, nereiškia, kad reikia maitintis tik virtomis daržovėmis. Bet ir jų atsisakyti nereikia.
Vietoj cukraus reikia rinktis medų
Visi žino, kad cukrus kenkia ne tik figūrai, bet ir apskritai sveikatai, todėl ir dedame medaus į viską, ką norime pasaldinti. O iš tiesų medus yra net kaloringesnis už cukrų. Skirtumas, aišku, ne milžiniškas, bet keletą centimetrų ant talijos jis tikrai pridės.
Kukurūzų spragėsiai - nesveikas maistas
Įrodyta, kad karšto oro mašina spraginti kukurūzai - sveikas ir naudingas maistas. Spragėsių puodelyje yra beveik dukart daugiau antioksidantų, vadinamų polifenoliais, negu bet kurių vaisių ar daržovių porcijoje. Be to, spragėsiuose yra naudingos ląstelienos. Kibirėliais jų šlamšti nevertėtų, bet puodelis spragėsių tiks užkąsti.
Sojų padažas - naudingas druskos pakaitalas
Druską keisti sojų padažu dietologai nerekomenduoja. Kitaip vien per vieną apsilankymą japoniškame restorane galima nepastebimai suvalgyti keletą druskos dienos normų. Geriau jau pasūdyti maistą paprasta druska, negu tikėti tokio pakaitalo naudingumu.
Sūris - didžiausias visų metančiųjų svorį priešas
Pagal daugumą dietų, sūrį geriau išvis pamiršti dėl jame esančių riebalų ir daugybės kalorijų. Iš tiesų jo saikingai valgyti galima net laikantis griežtos dietos. Sūris - vienas iš rekordininkų pagal kalcio kiekį. Dar jame yra linolio rūgšties, kuri neleidžia organizmui kaupti riebalų ir padeda lieknėti.
Džiovinti vaisiai - puikus užkandis
Džiovinami vaisiai netenka iki 80 proc. vitaminų ir antioksidantų. Vadinasi, rinkdamiesi užkandžius, pirmenybę teikite šviežiems vaisiams. Beje, džiovinti vaisiai yra dar pavojingi tuo, kad nesąžiningi gamintojai į juos deda saldaus sirupo, taip mažindami produkto naudingumą.
Sušius galima valgyti laikantis bet kokios dietos
Net angliavandenių kiekį maiste ribojantys žmonės kavinėje kažkodėl pirmiausia renkasi sušius, laikydami juos naudinga alternatyva kitiems patiekalams. Iš tiesų porcijoje suktinukų su lašiša yra daugiau angliavandenių negu mėsainyje. Tiesa, pastarasis kaloringesnis. Jei norisi numesti svorio, reikia rinktis ką nors naudingesnio figūrai.
Naudingi aliejai pagerina bet kokį maistą
Kokoso, linų sėmenų, moliūgų ir kiti aliejai įsitvirtino valgiaraščiuose visų, kas stengiasi sveikai maitintis. Daugelis nė nesusimąstydami naudoja juos gamindami maistą. Bet ne viskas yra taip paprasta. Pavyzdžiui, sėmenų aliejus kaitinamas virsta nuodingu dėl daugybės jame esančių nesočiųjų rūgščių. Kai kuriuos aliejus galima naudoti tik „žalius“.
Liesi produktai naudingesni
Reguliuodami svorį, daugelis vartoja tik liesus produktus. Iš tiesų juose dažnai būna net daugiau kalorijų negu įprastuose. Juk pašalinus riebalus, kurie suteikia skonio, juos būtina kuo nors pakeisti. Be to, juose lieka mažiau vitaminų ir mikroelementų. Pavyzdžiui, visuose pieniškuose produktuose yra riebaluose tirpstančių vitaminų D, E, A ir K. Nėra riebalų - nėra vitaminų.
Maisto chemija braunasi į mūsų skrandžius
Šiuolaikinė chemijos pramonė gali bet kam suteikti bet kokį skonį ir spalvą. Mokslininkai eksperimentuoja: augina violetines morkas, violetinius kukurūzus ir net suteikia ryškų atspalvį pienui. Antocianinai, pigmentai, kurių gausu mėlynėse, juoduosiuose ryžiuose ir net kai kurių medžių rudeniniuose lapuose, veikia kaip antioksidantai, todėl yra plačiai naudojami maisto pramonėje kaip maistiniai dažai. Priklausomai nuo to, iš ko yra išgaunami, antocianinai produktams gali suteikti raudoną, mėlyną arba violetinę spalvą.
Yra dar vienas pakaitalas, kurį jau galėjote pastebėti: kai kurios egzotinių vaisių sultys pasirodo esančios visai ne tokios jau egzotiškos - reikia tik įdėmiau paskaityti etiketę. Daugumos egzotinių vaisių sulčių pagrindas paprastai būna obuolių arba vynuogių sultys. Jau 2012 metais britų vartotojų teisių gynimo organizacija „Which?“ paskelbė ataskaitą: mango ir marakujų plakinio, pardavinėjamo prekybos centruose, sudėtyje yra 47 proc. obuolių sulčių, 23 proc. mangų ir 4 proc. marakujų tyrės. Nebrangioms sultims nesunku suteikti kažko brangesnio ir egzotiško skonį.
Dabar taisyklės, kas ir kaip turi būti rašoma etiketėse, pasikeitė. Pagal ES įstatymą „pavadinimas turi būti parašytas taip, kad iš pradžių išvardyti produktai, kurių sudėtyje daugiausia“. Taigi, jeigu gėrime su mangais, marakujomis ir kitokia egzotika bus daug obuolių sulčių, tai turi atitinkamai atsispindėti etiketėje, pavyzdžiui, „Obuolių ir mangų sultys“.
Žinoma, visa ši maskuotė ir pakaitalai gali slėpti daug įdomesnius dalykus - mėginimus lengvai imituoti sudėtingus skonius. Pavyzdžiui, į apelsinų sultis dedama skonio stipriklių, kurie tarsi sako žmogui: „Tai apelsinas!“ Apelsiną stiklinėje su apelsinų sultimis „remia“ priedai, kurie cheminiu būdu imituoja natūralumą. Kaip interviu žurnalui „New Yorker“ sakė Alisa Hemilton, knygos „Šviežiai spaustos“ autorė, „kompanijos, dirbančios su skoniais ir aromatais (tos pačios, kurios gamina brangią parfumeriją), apelsino esenciją ir aliejus išskaidė į chemines sudėtines dalis ir paskui vėl jas surinko kita tvarka - tokia, kurios gamtoje nebūna“. Tarp maisto priedų, dedamų į apelsinų sultis, pardavinėjamas Šiaurės Amerikos rinkoje, - didelės koncentracijos etilbutiratas. Skonių specialistai nustatė, kad ši medžiaga pasižymi kvapu, kuris patinka amerikiečiams. Jiems jis kelia asociacijas su šviežiai spaustomis apelsinų sultimis.
Tačiau dirbtinai sukurti kvapą arba skonį, kuris patiktų absoliučiai visiems, yra nelengva. Prieš daugelį metų konditerijos firma „Jelly Belly“ sukūrė moliūgų pyrago skonio saldainių receptūrą. JAV moliūgų pyragas - svarbi Padėkos dienos vaišių dalis, kiekviena amerikiečių šeima su juo sieja savo prisiminimus. Vis dėlto moliūgų pyrago skonio saldainiai neišpopuliarėjo, ir juos buvo nustota pardavinėti. Šeimos prisiminimai pasirodė esantys labai specifiškas dalykas, kad būtų galima imituoti jų skonį. Vis dėlto 2014 m. kompanija sugrąžino tuos saldainius į rinką kaip sezono pasiūlymą. Šįkart reklamoje buvo atsargiai nurodoma: „Kiekviena šeima turi savą šio pyrago receptą, o mūsų kompanija - taip pat.“
Jums patiko naujas jogurtas, kurį šiandien paragavote? Ar kaskart atkreipiate dėmesį į geriamų apelsinų sulčių skonį? Ar tapsite violetinio pieno gerbėju, kai šis pasirodys parduotuvėse? Mūsų maiste atsiranda vis daugiau komponentų, kurių jame nebuvo anksčiau. Maisto chemija kartais visai netikėtai įsibrauna į mūsų gyvenimą ir to tampa vis sunkiau išvengti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“