Antibiotikai, kurie kadaise išgelbėjo žmoniją nuo kai kurių mirtinų bakterinių infekcijų, tampa vis mažiau veiksmingi - bėgant metams bakterijos tapo jiems atsparios. Vis realesnė tampa grėsmė, kad visuomenė vėl gali likti beginklė prieš infekcijas. Spartaus bakterijų atsparumo vystymosi problemos nebepajėgiama išspręsti kuriant naujus antibiotikus.
Neveikia net naujausi
Lapkričio 18-osios - Europos supratimo apie antibiotikus dienos - išvakarėse Europos Komisijos paskelbtas „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad nuo 2009 m. žmonės naudoja mažiau antibiotikų ir visuomenė geriau suvokia, jog antibiotikai neįveikia virusų.
Tačiau šias geras žinias temdo tuo pačiu metu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) paskelbti duomenys, iš kurių matyti, kad Europoje gerokai padaugėjo daugeliui vaistų atsparių gramneigiamų bakterijų, atsparių karbapenemams - naujausiems, vadinamiems rezerviniams antibiotikams.
Penkios Europos Sąjungos šalys pranešė apie išaugusį atsparių karbapenemams Klebsiella pneumoniea sukeltų infekcijų skaičių. Iš aštuonių šalių gautas pranešimas apie didėjantį Acinetobacter rūšių atsparumą šiems antibiotikams.
Bakterijų atsparumą antimikrobiniams vaistams lemia daugelis priežasčių: virusinių infekcijų gydymas antibiotikais, neteisingas vaistų parinkimas, dozavimas, gydymo trukmė, savigyda. Taip pat mikroorganizmai savo genetinę informaciją gali perduoti kitos rūšies mikrobams, atsparius mikrobus vieni žmonės gali perduoti kitiems.
Žinios dar nepakankamos
Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių vis didėjantį bakterijų atsparumo šiems vaistams vystymąsi - menkos visuomenės žinios apie netinkamo antibiotikų vartojimo pasekmes.
Šiemet „Eurobarometro“ atlikta apklausa parodė, kad tik 69 proc. Lietuvos gyventojų žino, kad antibiotikai turi pašalinį poveikį, o 84 proc. - kad antibiotikai tampa neefektyvūs, jei vartojami tada, kai nėra būtini.
Antibiotikų efektyvumo mažėjimą didina tai, kad antibakteriniai vaistai yra vartojami sergant virusinėmis infekcijomis (peršalimu, gripu ir pan.). Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos sudaro apie 50 proc. visų populiacijoje pasitaikančių ligų ir apie 75 proc. visų vaikų ligų. Apie 90 proc. visų peršalimo ligų sukelia kvėpavimo takus pažeidžiantys virusai, kurių antibiotikai neveikia.
Naujausių „Eurobarometro“ apklausų duomenimis, net 58 proc. Lietuvos gyventojų vis dar mano, kad antibiotikai žudo virusus, o net 50 proc. - kad antibiotikai efektyviai gydo peršalimą ir gripą.
„Būtina atsiminti, kad peršalimą ar gripą sukelia virusai, o ne bakterijos. Gydyti šias ligas antibiotikais nėra prasmės, - jie nepadės ir nesumažins ligos simptomų - karščiavimo, kosulio, slogos“, - pabrėžia Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Inovacijų skyriaus vyr. specialistas Kęstutis Rudaitis.
Savigyda pavojinga
Viena iš netinkamo antibiotikų vartojimo formų - savigyda. Lietuvoje šis reiškinys yra gana paplitęs. Dar 2003 m. net 22 proc. Lietuvos gyventojų gydėsi antibiotikais patys - tai buvo didžiausias savigydos rodiklis tarp visų 19 tyrime dalyvavusių šalių.
Lietuvai įstojus į ES buvo sugriežtintas antibiotikų pardavimas - dabar tai yra receptiniai vaistai, tačiau savigyda antibiotikais vis dar paplitusi.
Naujausio „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, maždaug trys ketvirtadaliai Europos gyventojų antibiotikus vartoja tik gydytojui paskyrus.
Tačiau Lietuvoje mažiau nei pusė (43 proc.) apklaustųjų teigė vartojantys antibiotikus tik gydytojui paskyrus, o, pavyzdžiui, Švedijoje tokių - net du trečdaliai (66 proc.). Džiaugtis galima nebent tuo, kad nuo 2009 m. Lietuvoje sąmoningai vartojančių antibiotikus - t.y. tada, kai juos paskyrė gydytojas - žmonių skaičius padidėjo 8 proc.
Tyrimai - per brangūs
Tik gydytojas gali įvertinti ligonio būklę ir skirti tinkamiausius antibiotikus. Tačiau tam reikia atlikti kraujo tyrimus ir nustatyti, kokia bakterija sukėlė ligą. Tokie tyrimai brangiai kainuoja, todėl gydytojai apsidraudžia skirdami plataus poveikio antibiotikų.
Dažnoje Europos šalyje bendrosios praktikos gydytojai gali atlikti greituosius testus, kuriais remiantis objektyviai sprendžiama, ar tikrai reikia antibiotikų ir kokių jų reikia.
Tačiau mūsų ligonių kasos šių testų nekompensuoja, o jie brangūs, tad gydytojai jais nesinaudoja. Todėl dažniausiai skiriamas plataus veikimo spektro penicilinų grupės vaistas, kuris sykiu su tikruoju ligos sukėlėju išžudo ir niekuo dėtus mikroorganizmus.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
