Angelinos Jolie pavyzdžiu seka vis daugiau Lietuvos moterų

„Tokių operacijų skaičiaus augimui įtakos turi ir plastinės chirurgijos prieinamumas. Nuo 2011 metų iki 2015-2016 metų, kai į darbą aktyviau įsitraukė plastikos chirurgai, prevencinių krūties šalinimo operacijų būdavo atliekama po 1-2 per metus, o pernai vien Nacionaliniame vėžio institute - 10“, - antradienį spaudos konferencijoje sakė Nacionalinio vėžio instituto Krūties chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas, profesorius Valerijus Ostapenko.

Onkologine liga sirgusioms pacientėms rekonstrukcinės operacijos atliekamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

Kaip pabrėžė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų plastikos chirurgas Simonas Kaupas, onkologai gelbsti gyvybes, o plastikos chirurgų darbas - kad pasveikę žmonės jaustųsi kuo geriau.

„Pas mus dažniausiai atvyksta jau sveikos pacientės, bet jaučiančios nepatogumų dėl netektos kūno dalies. Šiais laikais yra ne vienas būdas, kaip šią problemą išspręsti - tiek naudojant implantus, tiek savuosius audinius, tiek šių metodų kombinaciją. Kiekvienai pacientei parenkamas jai labiausiai tinkantis sprendimas“, - sakė S. Kaupas.

Pagalbos metodai pasirenkami ir pagal tai, kiek pacientė pasiryžusi ištverti.

„Paprastai rekonstrukcinėms operacijoms prireikia 2-3 etapų. Tai ir yra priežastis, kodėl moterų, po onkologinės ligos pageidaujančių krūtų rekonstrukcijos, daugėja, bet nelabai sparčiai. Iškentusios operacijas, chemoterapijas, radioterapijas, moterys ne visada turi jėgų rekonstrukcijoms. Dažna pacientė plastinei operacijai ryžtasi tik po kelerių ar net keliolikos metų“, - pastebi S. Kaupas.

Pasakodamas, kaip atliekamos operacijos, plastikos chirurgas išskyrė tris būdus. Pirmai - didžiausiai grupei rekonstrukcinių operacijų - naudojami implantai arba implantai ir audinių plėtikliai. „Rezultatas tokių operacijų metu pasiekiamas greitai, bet implantas vis dėlto yra svetimkūnis ir dažna moteris jo nenori“, - komentavo plastikos chirurgas.

Atkuriant netektą krūtį ar abi antru būdu, naudojami implantai ir paciento audiniai, dažniausiai nugaros platusis raumuo.

„Trečia grupė - kelianti daugiausiai iššūkių chirurgams, bet pasaulyje užimanti didelę dalį rekonstrukcijų - krūties atkūrimas savais audiniais. Jos metu dažniausiai naudojame pilvo apačios minkštuosius audinius. Taip pasiekiama dvigubo efekto: moteriai tuo pačiu atliekama ir standartinė pilvo plastika, kurios dažnai pageidauja grožio klinikų klientės, ir tuo pačiu suformuojama krūtis“, - pasakojo plastikos chirurgas.

Pasak S. Kaupo, ne viena pacientė po tokios krūtų rekonstrukcijos džiaugėsi dar ir plokščiu pilvuku -priedu prie pagrindinio operacijos siekio atkurti dėl onkologinės ligos prarastą kūno dalį.

Paklaustas apie paslaugų kainas, daktaras S. Kaupas Eltai sakė, kad implantai ir audinių plėtikliai šiuo metu kainuoja, daugumoje Europos valstybių - taip pat.

„O visa kita yra apmokama ligonių kasų. Žinoma, pooperaciniu laikotarpiu reikia priemonių, kurios pagerintų rezultatus - kompresinių įtvarų, specialių liemenėlių. Tai pacientėms irgi kainuoja“, - pridūrė plastikos chirurgas.

Nacionalinio vėžio instituto ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Mamologijos ir rekonstrukcinės chirurgijos kompetencijos centro vadovės dr. Daivos Gudavičienės teigimu, prieš krūties rekonstrukciją pacientėms rekomenduojama atlikti tyrimus, kad dėl onkologinės ligos būtų visiškai ramu.

Pasak prof. V. Ostapenko, šiuo metu Nacionaliniame vėžio institute gydoma apie pusė Lietuvos moterų, sergančių krūties vėžiu.

„Prieš 30 metų, kai tik pradėjau dirbti, beveik visoms moterims atlikdavom mastektomijos operacijas, šiuo metu krūtis tausojančių operacijų procentas sudaro 70 proc. Be tausojančių operacijų atliekame ir onkoplastines operacijas“, - pasidžiaugė prof. V. Ostapenko.

Pasak chirurgo, prevencines krūtų šalinimo operacijas Nacionalinio vėžio instituto daktarai pradėjo pirmieji Baltijos šalyse.

„Šią galimybę 2011 metais mums atvėrė genetiniai tyrimai. Pavyksta išgelbėti vis daugiau pacienčių ir tai - ne vien chirurgų nuopelnas, mes dažnai tik pradedame jį, o tęsia chemoterapeutai, radioterapeutai, rebilitologai, psichologai, genetikai, plastikos chirurgai. Mūsų tikslas - padėti pacientėms, kad jos gautų visą informaciją apie savo ligą ir sulauktų jungtinės skirtingų sričių profesionalų pagalbos“, - sakė prof. V. Ostapenko, akcentuodamas, kad rekonstrukcija - svarbus pagalbos pacientėms etapas.

Pasak chirurgo, tikrai nėra taip, kad pusė moterų, kurioms nustatomos genų mutacijos, renkasi mastektomiją. „Atlikus genetinį testą dažnai nustatoma 60 proc., 70 proc. ar 80 proc. tikimybė, kad moteris susirgs kiaušidžių ar krūties vėžiu. Neretai tikimybė, kad moteris susirgs vėžiu - beveik lygi tikimybei, kad nesusirgs“, - kalbėjo profesorius.

Krūtų šalinimo operacijas chirurgas rekomenduoja vidutinio amžiaus moterims, kurios yra pagimdžiusios, iki pusmečio išmaitinusios vaikus. Jaunos pacientės, kurioms nustatomos genų mutacijos, paprastai stebimos, o nuo maždaug 40-50 metų amžiaus pereinama prie kito etapo - prevencinių operacijų šalinant krūtis.

Kaip pabrėžė profesorius, tikrai ne visoms moterims, kurioms nustatomos genų mutacijos, rekomenduojamas krūtų šalinimas ir tai ne „blato“ ar „pažinčių“ klausimas.

„Pvz., jei moteris sirgo krūties vėžiu, mes jį išgydėme, bet genetiniai tyrimai rodo, kad ta pati liga gali pasikartoti, kartais siūloma prevencinė operacija, kurios metu šalinama krūtis ar abi. Bet kokiu atveju, sprendžiama individualiai“, - komentavo prof. V. Ostapenko.

Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojos mokslui ir plėtrai prof. Sonatos Jarmalaitės teigimu, sprendimas labai priklauso ir nuo to, kaip intensyviai šeimoje pasireiškia vėžys.

„Net nebūtinai krūties ar kiaušidžių vėžys. Gali būti melanoma, skrandžio vėžys. Kai vėžio istorija šeimoje labai ryški, kaip Angelinos Jolie atveju, kurios mama mirė 50 metų, artėjant link to amžiaus, taip pat priimami kritiniai sprendimai prevenciškai šalinti krūtis ir kiaušides. Tačiau paskutinį žodį visada priima pats asmuo, pasitaręs su daktarais“, - pabrėžė genetikė.

Pasak profesorės, svarbus argumentas - genetinės rizikos skaičiuoklių rezultatai.

„Pavyzdžiui, A. Jolie rizika susirgti kiaušidžių ar krūties vėžiu siekė 95 proc. ir tai jau yra maksimumas. Atvejais, kai rizika siekia 60 proc., reikia gerai pagalvoti, atkreipti dėmesį į tai, ar moteris pagimdžiusi, užauginusi vaikučius. Atsižvelgiant į aplinkybių visumą žmogus su specialistais sprendžia, renkasi, ar jam priimtinesnis stebėjimas, ar geriau chirurginė profilaktinė intervencija. Paprastai jauname amžiuje rekomenduojamas stebėjimas, o vyresniame - galvoti apie mastektomiją“, - sakė Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui.


Nustačius paveldimas genų mutacijas, onkologai siūlo dvi išeitis

Šiuolaikiniai genetiniai tyrimai tarnauja ne tik ligoniams, bet ir sveikiesiems, kurių šeimos nariai sirgę vėžiu. Kaip antradienį spaudos konferencijoje sakė Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui, genetikė prof. Sonata Jarmalaitė, jei šeimos moterims krūties ar kiaušidžių vėžys pasireiškia iki 50 metų amžiaus ir tai kartojasi kiekvienoje kartoje - signalas kreiptis į onkogenetiką.

Jeigu krūties vėžio atvejų pasitaiko sulaukusioms garbaus amžiaus giminės moterims, genetikės žodžiais, greičiausiai liga nebus nulemta paveldimų mutacijų.

Moterims, kurių bent dvi artimos giminaitės sirgo krūties ar kiaušidžių vėžiu, prof. S. Jarmalaitė patartų pasidaryti genetinį tyrimą.

„Pasitvirtinus paveldimoms BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijoms, galimi du sprendimai - jei moteris jauna, planuoja kurti šeimą, gimdyti vaikus, siūloma aktyvi jos stebėsena. Jeigu moteris brandesnė, turinti vaikų, o tyrimai rodo, kad rizika sirgti krūties ar kiaušidžių vėžiu - labai didelė, siūloma profilaktinė abiejų krūtų šalinimo operacija, po kurios labai svarbi plastikos chirurgijos specialistų pagalba, galinti grąžinti moteris į komforto zoną“, - sakė Nacionalinio vėžio instituto Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. Valerijus Ostapenko.

Pasak prof. S. Jarmalaitės, BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijų atveju krūtų šalinimas riziką susirgti šios lokalizacijos vėžiu sumažina 90 proc., tai reiškia - beveik eliminuoja. Taip yra su sveikomis moterimis. Kalbant apie sergančias krūties vėžiu, joms nustatyta BRCA1 ar BRCA2 genų mutacija - žinutė gydytojams, kad vėžys ko gero bus agresyvesnis.

„Kalbant apie genus, lemiančius padidėjusią krūties bei kiaušidžių vėžio riziką, būtina prisiminti, kad paveldimas ne pats vėžys, bet polinkis juo sirgti“, - pabrėžė Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui.

Pasak prof. S. Jarmalaitės, rizika susirgti krūties vėžiu BRCA genų mutaciją paveldėjusioms moterims siekia net 80 proc., kiaušidžių vėžiu -iki 45 proc. ir tai gerokai viršija riziką bendroje populiacijoje.

„Labai svarbu, kad moterys, kurių šeimoje yra pasitaikę krūties, kiaušidžių ar kito vėžio atvejų, atliktų genetinius tyrimus dar neprasidėjus galimai piktybinei ligai. Tokiu būdu galima užbėgti už akių vėžiui, sąlygojamam įgimtų mutacijų, laiku pradėti aktyvios stebėsenos programą“, - pabrėžė prof. S. Jarmalaitė.

Prof. V. Ostapenko akcentavo Europos Sąjungos (ES) nuostatą, kad kiekviena ES moteris turėtų teisę į kvalifikuotą ištyrimą dėl krūties vėžio ir į gydymą specializuotuose sertifikuotuose krūties vėžio centruose.

„Šiandien Nacionalinis vėžio institutas vienintelis Baltijos šalyse turi sertifikuotą Kompetencijos krūties vėžiui gydyti centrą, kuriame gydosi apie 50 proc. krūties vėžiu sergančių Lietuvos moterų“, - sakė daktaras.

Kaip skelbė ELTA, krūties vėžys - dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir daugelyje Vakarų pasaulio šalių. Krūties vėžiu rizikuoja susirgti kas dešimta moteris.

Kiaušidžių vėžiu moterys serga rečiau, rizika susirgti siekia 1,4 proc., tačiau ši liga labai sunkiai diagnozuojama ankstyvose stadijose, todėl yra sunkiai pagydoma.

Dauguma vėžio atvejų yra sporadiniai (atsitiktiniai), nulemti išorinių (aplinkos) veiksnių, tačiau 5-10 proc. krūties vėžio ir 15-20 proc. kiaušidžių vėžio atvejų išsivysto dėl paveldėtų genetinių pokyčių (genų mutacijų). Su krūties vėžiu susijusių genų mutacijos padidina riziką sirgti ir kitomis onkologinėmis ligomis - prostatos, kasos vėžio bei melanomos.

BRCA1 ir BRCA2 genai priskiriami didelės vėžio rizikos genų kategorijai, kurių mutacijos padidina riziką susirgti vėžiu daugiau nei 4 kartus, palyginti su bendrąja populiacine rizika.

Šių genų mutacijas sukelia žalingi aplinkos veiksniai, tokie kaip rūkymas, alkoholis, neteisinga mityba ir kt.

Įvykus geno mutacijai sutrinka jo DNR apsauginė funkcija ir ląstelės gali supiktybėti bei imti nevaldomai dalintis, kaupti pažaidas.

Patogeninės BRCA1 ar BRCA2 geno mutacijos nešiotojai yra nuėję dalį onkologinės ligos vystymosi kelio, todėl papildomų aplinkos veiksnių reikia mažiau, nei tiems, kurių genų veikla yra normali.

BRCA1 ir BRCA2 genų patogeninės mutacijos paveldimos, gali būti perduodamos iš kartos į kartą. Todėl nustačius patogeninę mutaciją, svarbu atlikti genetinį tyrimą paciento vaikams, kitiems giminaičiams.