Liepos 8 dieną minima Tarptautinė alergijos diena, tad „TV publika“ domėjosi, kas sukelia alergijas, kodėl jomis sergama vis dažniau ir kodėl tiek valstybė, tiek televizija į šią ligą nekreipia dėmesio, nors alergija - mirtina liga.
Alergijos sukelia invalidumą ir mirtįPasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo Alergologijos centro vedėjo docento medicinos mokslų daktaro Eduardo Razgausko, alerginės ligos nėra tokios nekaltos, kaip atrodo. Alerginės ligos, E.Razgausko tvirtinimu, yra nepagydomos ir net mirtinos: „Dabar Vakaruose yra labai paplitusi anafilaksija. Anafilaksiją sukelia žemės riešutai, bičių, vapsvų įgėlimai. Nuo vapsvų, vabzdžių įgėlimo Lietuvoje miršta 1-2 žmonės per metus. Žinoma, kartais gali ir nežinoti, kiek iš tiesų buvo mirčių, sukeltų anafilaksijos, nes Lietuvoje specialios audringų anafilaksinių reakcijų apskaitos nėra, ji nėra įvesta. Apskritai Europoje per metus nuo alerginių reakcijų miršta 150 milijonų žmonių.“
Dar viena grėsminga ir varginanti alergija - bronchinė astma. „Nors statistiškai daug mirčių dėl bronchinės astmos nėra, ši liga sukelia invalidumą ir jos gydymas brangiai kainuoja. Gydant astmą, vaistai su nuolaidomis mėnesiui gali kainuoti 50-70 eurų. O ir valstybė išleidžia milijonines sumas, kad padengtų astma sergančių žmonių vaistus“, - sako alergologas.
Alergenu gali būti bet kas
Įvairūs alergenai - patalynės erkės, įvairios dulkės, augalų žiedadulkės - sukelia ir astmą, ir šienligę. „Žinoma, šienligė su šienu nieko bendro neturi, tik tiek, kad tiems žmonėms, kurie yra jautrūs žiedadulkėms, medžių, pievų augalų, piktžolių žiedadulkėms, miegoti ant šieno būtų nepatogu. O saulėta diena, kai žydi augalai, šienlige sergantiems žmonėms yra nepakeliama“, - pasakoja E.Razgauskas.
Alergija, vadinama dilgėline, pasak docento, yra labai miglotas reikalas: „Manoma, kad maždaug 80 proc. žmonių bent kartą gyvenime perserga dilgėline, o 90 proc. žmonių, kurie kreipiasi, dilgėlinės priežastis yra nenustatoma. Ją gali sukelti maistas, vanduo, fiziniai reiškiniai, pavyzdžiui, diržo ar liemenėlės spaudimas. Ji gali atsirasti net ir nuo tokių veiksnių kaip saulės spinduliai.“
Pasak docento, alergines reakcijas sukelia ir metalai, kosmetika, buities cheminės medžiagos. „Jų reakcija šiek tiek kitokia, ne tokia greita. Mes jas vadiname lėto tipo reakcijomis“, - priduria pašnekovas.
Tepame naftą ant veidoAnot LNK laidos „Sveikatos ABC“ vedėjos Rimos Balanaškienės, alergija yra XXI amžiaus liga, atsiradusi kartu su naujausiais civilizacijos išradimais. „Seniau niekas nesirgo alergijomis, o dabar mūsų organizmas yra įjautrintas, imuninė sistema išbalansuota ir nuo mažo sudirginimo reaguoja labai jautriai. Žiedadulkės ar uodo įkandimas niekada neturėjo tokios reikšmės. Todėl žmonės vis daugiau atkreipia dėmesį į tai, ką jie valgo, ką geria, kuo prausiasi. Jeigu pažiūrėtume į visus muilus, dušo priemones, kremus, kuriuos tepame ant veido, pamatytume, kad jie yra gaminami iš naftos produktų. Reikia įsivaizduoti, jeigu nusiprausiame, o paskui dar reikia pusę kilogramo kremų susitepti, nes oda būna išdžiūvusi, sausa, sudirginta. Taip yra todėl, kad visur aplink mus yra chemijos, naftos produktų, ir tai turi pasekmių“, - pasakoja laidos vedėja.
Tačiau čia, pasak pašnekovės, nėra nieko nelegalaus. „Pramonėje yra oficialiai leidžiama naudoti naftos produktus. Čia nėra jokių pažeidimų, tačiau anksčiau į tai paprasčiausiai nebuvo kreipiama dėmesio. Kaip ir į maistą. Ar prieš 10 ar 15 metų žiūrėjome į tai, ką valgome? Tik visai neseniai pradėjome studijuoti maisto etiketes“, - tvirtina laidos „Sveikatos ABC“ vedėja.
Gal televizija gali pagydyti?
Ką daryti, kad alergijų nebūtų? R.Balanaškienė pataria: „Valgykime sveiką maistą. Judėkime ir kvėpuokime grynu oru. Tiesiog domėkimės tuo, ką geriame, valgome, kuo prausiamės, skalbiame savo drabužius, nes visa tai yra mūsų artimiausia aplinka. Kai automobilį remontuojame, tai žiūrime, kokius tepalus pila, stengiamės, kad geresnių įpiltų, o ką į save pilame, kartais nežiūrime.“
Televizija, kaip tvirtina pašnekovė, yra informacijos šaltinis ir tikrai gali padėti sergantiems žmonėms: „Kuo daugiau žinosime, kuo daugiau atkreipsime dėmesį į mus supančią aplinką, tuo geriau. Galbūt vienas iš 50-ies žmonių, pasižiūrėjęs laidą, pagalvos, kad reikia paskaityti etiketes, pasidomėti tuo, ką valgo, ir dėl savo sveikatos pasuks teigiama linkme. Mes nė vienas nepakeisime kito žmogaus įpročių, tik galime priversti susimąstyti, padaryti išvadą, kad reikia keistis, o tada ir medikams bus lengviau.“
Pasak docento E.Razgausko, televizinės sveikatos laidos ir gali padėti žmonėms, ir juos klaidina. „Vienintelis būdas - gydytis pas specialistą. Užkalbėjimai, patarimai ar homeopatija pakeičia žmogaus požiūrį, bet ligos nepanaikina. Man, kaip alergologui, daugiau nei 50 metų gydančiam alergijas, neteko matyti, kad užkalbėtojai būtų padėję“, - priduria alergologas.
Visgi E.Razgauskas nuramina: „Nors alerginės ligos yra neišgydomos, su jomis gyventi galima. Reikia vartoti vaistus, o vienas iš pagrindinių gydymo metodų, kuris šimtą metų jau yra naudojamas alergologų, vadinamas imunoterapiniu gydymu. Jo metu išvystoma tolerancija alergenui ir šis gydymas yra 90 procentų efektyvus.“
Parengta pagal priedą „TV publika“