2 nuotr.Medikamentinį abortą ketinanti įteisinti Sveikatos apsaugos ministerija vakar visuomenę sukvietė į diskusiją dėl nėštumo nutraukimo. Norintieji pareikšti savo nuomonę vos tilpo į salę.
Po šeštadienio „Vakaro žinių“ publikacijos apie planus įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimą į vakar vykusią visuomenės diskusiją Sveikatos apsaugos ministerijoje susirinko minia pasisakyti šiuo klausimu norinčių piliečių: nevyriausybinių organizacijų atstovų, gydytojų, kunigų, psichologų, tėvų, studentų, teisininkų, socialinių darbuotojų ir politikų.
Tarp diskusijų dalyvių užvirė karšti ginčai. Feministinės ideologijos moterų organizacijos stojo piestu prieš ministerijos planus nustatyti 72 valandų terminą nuo kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą iki aborto atlikimo. Nevyriausybinių organizacijų atstovės tikino, kad abortas tėra reprodukcinės sveikatos paslauga, o moters teisės yra aukščiau už negimusio vaiko teises.
Feministėms oponavo dvasininkai, psichologai, gydytojai, tėvai ir studentai. Daugelis laikėsi pozicijos, kad 72 valandos yra minimalus terminas, skirtas moteriai gerai apgalvoti savo sprendimą, išgirsti apie neigiamas pasekmes ir atlikti būtinus tyrimus.
Psichologė Audronė Zimblienė pasakojo, kad jai tenka susidurti su ne viena moterimi, kurią po aborto persekioja mintys apie savižudybę. „Mes pasąmoningai įteisindami cheminį abortą duodame žinią visiems, kad tai - normalu. Mūsų vaikai augs ir sakys: mama, tu atsilikusi - aš juk galiu nueiti į vaistinę ar pas gydytoją ir galiu nutraukti šitą nėštumą“, - sakė psichologė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė psichologė Giedrė Širvinskienė atkreipė dėmesį, kad abortas nėra eilinė sveikatos priežiūros paslauga, kaip bandoma įdiegti visuomenei.
„Abortas nėra pagalba moterims. Nežinau nė vieno mokslinio tyrimo, kuris rodytų, kad po aborto moteris pasijuto geriau“, - sakė G.Širvinskienė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas onkoginekologas Eimantas Švedas, turintis darbo patirties ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, perspėjo, kad medikamentinis abortas turi nemažai rizikos faktorių, todėl būtina pagalvoti ir apie tai.
„Šitas nėštumo nutraukimo būdas nėra 100 proc. efektyvus ir šioje situacijoje būtina numatyti tvarką dėl dviejų dalykų: dėl vaistų apskaitos, nes juk tai - vaistai, turintys labai efektyvų poveikį. O antra: dėl komplikacijų gydymo - kokios specialistų komandos turėtų gydyti“, - atkreipė dėmesį onkoginekologas.
Ministerijos planams Lietuvoje legalizuoti medikamentinį abortą priešinasi ir Lietuvos vyskupai.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
