Bendra kūryba

Kadaise tai atrodė utopija: sukurti tokį žinių kaupimo mechanizmą, prie kurio galėtų prisidėti kiekvienas žmogus, ir lygiai taip pat kiekvienas galėtų pasisemti reikalingos informacijos iš tam tikro bendro informacijos resurso. Rašytojai fantastai prognozavo ir interneto, ir pasaulinės enciklopedijos atsiradimą jau praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje. Kažką panašaus, pavyzdžiui, aprašė broliai Strugackiai („Mir poludnia") - „Didįjį Visos planetos Informatoriumą".

O tikrajame gyvenime didžiausia enciklopedija buvo sukurta jau XV a. pradžioje Kinijoje, valdant imperatoriui Džu Di.

Ji aprėpė visų imperatoriaus bibliotekos knygų turinį, tarp jų ir grožinės literatūros kūrinių, ir buvo organizuota pagal temas - kategorijas. Tuomet, kuriant šį milžinišką rinkinį, buvo parašyta apie 20 tūkstančių knygų, kurių bendra apimtis - pusė milijono puslapių. Didžiausios istorijoje enciklopedijos titulą Džu Di kūrinys išlaikė šešis šimtus metų, kol laurus perleido vikipedijai. Tai įvyko 2007 m. Sukurti „informatoriumą", žinių saugyklą, buvo bandoma ir XX a. O 2000 m. kovą verslininkas Džimis Veilsas (Jimmy Wales) ėmėsi interneto enciklopedijos projekto: ją kūrė specialistai, ji buvo keliais etapais recenzuojama. Tai buvo „Nupedia" - tiesioginė būsimosios vikipedijos pirmtakė. Redaktoriaus pareigas Dž.Veilsas patikėjo diplomuotam filosofui Lariui Sengeriui (Larry Sanger). Tačiau darbas vyko nepaprastai lėtai - per keletą mėnesių buvo parašyti vos du straipsniai, per metus - daugiau kaip dešimt. Užtat Dž.Veilsui atėjo į galvą mintis kitaip, pačių naudotojų jėgomis, organizuoti enciklopedijos plėtrą - kad žmonės galėtų patys keisti puslapių - straipsnių turinį bei papildyti juos nauja informacija. Šis būdas pasiteisino beveik iškart. Oficialia vikipedijos gimimo data tapo 2001 m. sausio 15-oji. Į 2001 m. pabaigą tinklalapyje buvo jau per 20 tūkstančių straipsnių. 2003 m. „Nupedia" nustojo egzistuoti, jos tekstai perėjo į vikipediją. Projektas neilgai buvo tik angliškas, netrukus buvo pradėtas vokiškas skyrius, po jo - katalonų, prancūzų ir kiti.

Kas rašo vikipediją?

Vikipedijos kūrėjai - Džimis Veilsas ir Laris Sengeris parengė principus, kuriais grindžiamas pasaulinės enciklopedijos darbas. Tai galimybė patikrinti, neutralus požiūris, cenzūros nebuvimas. Vikipedijos straipsniai nepretenduoja į absoliutų neklystamumą, bet juose pateikiamas žinias turi būti galima patikrinti nepriklausomuose šaltiniuose. Draudžiama publikuoti savo idėjas ir teorijas, „originalius tyrinėjimus".

Rašyti ir taisyti vikipedijos straipsnius gali bet kuris interneto naudotojas, išimtis yra tik tos kategorijos puslapiai, kuriems labiausiai gresia vandalizmas ir piktnaudžiavimai, juos redaguoja tik administratoriai arba ypatingos kategorijos dalyviai. Yra galimybė vikipediją kurti ir redaguoti anonimiškai. Beje, kaip rodo tyrimai, naudotojai, panorę išlaikyti anonimiškumą, vikipediją kuria ne mažiau sąžiningai už tuos, kurie triūsia tikraisiais vardais ir jau pelnė šioje srityje neblogą reputaciją. Kiti tyrimai rodo: labai dažnai pataisymus daro komercinės arba valstybės struktūros. Tai visai nekeista - vikipediją galima vadinti vienu svarbiausių ir įtakingiausių informacijos resursų pasaulyje.

Kuo stebina ir erzina „Wikipedia"

Vargu, ar šiuolaikiniame pasaulyje atsiras bent vienas interneto naudotojas, kuris niekada nepasinaudojo pasauline elektronine biblioteka. Todėl vikipedija stebina skaičiais ir rekordais. Šiuo metu joje yra daugiau kaip 300 kalbų skyrių. Tarp jų - ir parašytų dirbtinėmis kalbomis, esperanto ir ido. Bendras straipsnių skaičius - per 40 milijonų. Bet svarbu ne tik kiekybė, svarbu yra tai, kad vikipedija tvirtai įsikomponavo į šiuolaikinę tikrovę: ji ir atspindi žmonių bendruomenės būseną, ir tam tikra prasme lemia jos tolesnį informacinį gyvenimą.

Nežiūrint to, kad vikipedijos tekstai nėra susiję su moksline literatūra ir kokių nors ekspertų išvadomis, pasinaudoti ir remtis šia elektronine enciklopedija rašant įvairiausius darbus pagunda kyla. Mat vikipedijoje esančią informaciją pripažįsta dauguma naudotojų, nors tai, aišku, vis tiek nereiškia jos visiško patikimumo. Beje, principai, kuriais grindžiamas vikipedijos egzistavimas, yra nuolatos kritikuojami. Dažnai net ginčijama šio projekto pretenzija vadintis enciklopedija, primenant ir tai, kad profesionalų nuomonės nepaisymo taisyklė atsiliepia tekstų kokybei - juose yra daugybė netikslumų ir klaidų.

O necenzūravimui priešinasi kai kurios valstybės, siekiančios ištaisyti jų požiūriu „neteisingus" tekstus, arba apskritai užkirsti kelią naudotis vikipedija savo teritorijoje. Šį interneto resursą įvairiais laikotarpiais ir skirtingam laikui yra blokavusios Turkija, Kinija, Uzbekistanas, Iranas, Tunisas, Tailandas, Rusijoje teismo sprendimu blokuoti vikipediją buvo bandoma 2015 m. rugpjūtį. Vis dėlto visuotinis informacijos tinklalapis toliau plėtojamas, o jo kūrėjai sulaukia pripažinimo. Džimis Veilsas 2013 m. buvo apdovanotas Nilso Boro aukso medaliu už „išpildymą svajonės, senos kaip žmogaus intelektas ir Aleksandrijos bibliotekos rinkinys". O 2015 m. „Wikipedia" bendruomenė pelnė Erazmo premiją - apdovanojimą, pavadintą filosofo Erazmo Roterdamiečio vardu.