respublika.lt

Vyresni pedagogai sprunka iš mokyklų (8)

2020 birželio 13 10:35:03
Danas NAGELĖ

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga informavo, kad nuo šiol rizikos grupei, kuriai gresia didesnės komplikacijos dėl COVID-19, priklauso nebe 60-mečiai bei vyresni, o 65-mečiai ir vyresni. Per vėlai apsigalvojo, mat keli šimtai pedagogų, priklausiusių ankstesnei rizikos grupei, metė mokytojavimą ir pasiėmė kompensacijas.

×
nuotr. 3 nuotr.
Redakcijos archyvo nuotr.

 

Per Seime vykusį Vyriausybės pusvalandį parlamentaras Vytautas Juozapaitis A.Verygos pasiteiravo, ar tiesa, kad pakoreguota grupės amžiaus riba.

„Vos prieš trejetą savaičių jūs per šoninį mikrofoną, gerbiamas ministre Veryga, pasakėte tuos skaičius, nuo kurių reikia traktuoti 60+ kaip rizikos grupę. Vakar aš išgirdau per televizorių, kad, sako, ta riba pastūmėta iki 65 metų. Pirmiausia, ar tai tiesa? Jeigu tai tiesa, tada klausimas bus ir švietimo ministrui, kaip su tais žmonėmis, kurie apsisprendė nuo 60+ pretenduoti į tas išmokas ir neiti į darbą arba dirbti nuotoliniu būdu? Ar dabar visa ta sistema keisis, ar vakar informacija buvo netiksli?“, - klausė V.Juozapaitis.

Pasak A.Verygos, tai yra tiesa - amžiaus riba yra pakoreguota atsižvelgiant į skaičių žmonių, kuriems tenka gultis į ligoninę dėl komplikacijų.

„Augimas šioks toks yra tikrai nuo 60 metų, bet peržengus 65 metų amžiaus ribą šiems asmenims praktiškai dvigubai iššoka skaičius, kada tenka dėl susirgimų gultis į gydymo įstaigą“, - naująjį sprendimą paaiškino sveikatos apsaugos ministras.

„O kaip bus su mokytojais, nes buvo paskelbta, kad nuo 60 jau bus galima nedirbti arba dirbti nuotoliniu būdu?“, - nerimo V.Juozapaitis.

Į šį klausimą atsakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

„Nelabai supratau, kokia čia problema. Apskritai dėl visų žmonių, kuriems yra imuniteto problema, yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro sąrašas. Jeigu jie turi nusiskundimų arba priklauso tai grupei žmonių, kuriems yra pavojinga, jie turi teisę darbdavį informuoti ir darbdavys turi spręsti, kaip saugiai žmogus turi dirbti. Tai gali būti ir fizinis darbas vengiant kontaktų, tai gali būti nuotolinis.

Visa tai yra rekomendacijos. Mes su vadovais aptarsime nuo rugsėjo mėnesio, jeigu bus grėsmė, kaip tinkamai tai įgyvendinti, kad nekiltų grėsmė tiems žmonėms, kurie ir dėl amžiaus, ir dėl kitų dalykų atsidurtų tokiame pavojuje. Tarp kitko, tai yra susiję su visų kategorijų žmonėmis visose įstaigose - ir mokytojais, ir kitais“, - tvirtino A.Monkevičius.

Tačiau vis dėlto mokytojus tai liečia labiausiai. Mat buvo paskelbta, esą 60-mečiams ir vyresniems veikiausiai ir rudenį nebus leidžiama dirbti nenuotoliniu būdu, mat jie priklauso rizikos grupei. Dėl to šimtai garbaus amžiaus pedagogų metė mokytojavimą. Jei rizikos amžiaus riba anksčiau būtų pakelta iki 65-erių, galbūt dauguma 60 ar 62 metų pedagogų būtų ir toliau dirbę.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vicepirmininkas Audrius Jurgelevičius „Vakaro žinioms“ paaiškino, kad iš darbo pasitraukę mokytojai bent jau gavo nemažas išeitines kompensacijas.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministras kovo 3 d. išleido įsakymą, kuriuo suformuotas mokytojų skaičiaus optimizavimo fondas, bet jis nesusijęs su karantinu, nes panašus įsakymas buvo ir pernai, ir užpernai. Fondo esmė tokia: yra numatyti kriterijai, kuriuos atitinkantis mokytojas šalių sutarimu gali nutraukti sutartį iš gauti išeitinę išmoką. Priklausomai nuo darbo stažo - iki 6 mėnesio algų dydžio. Du trečdalius išmokos moka fondas, likusią dalį - savivaldybės arba mokyklos. Ankstesnius metus tame fonde vis likdavo pinigų, nes niekas nesiverždavo išeiti iš mokyklos, todėl šiemet jam skirta ne 3 mln. eurų su trupučiu, kaip anksčiau, o 1,2 mln. eurų. Tačiau šiemet dėl koronaviruso paskelbus, kad 60-mečiai ir vyresni dirbti nebegalės (taip buvo skelbiama kai kuriose mokyklose), vyresni mokytojai masiškai ėmė naudotis tuo fondu, nors jis skirtas nebūtinai vyresnio amžiaus pedagogams. Puolė išeidinėti. Tik apie 200 mokytojų šiemet pasinaudojo šiuo fondu, nes pinigų pritrūko. O tai - tik penktadalis visų norinčių, kitiems keturiems penktadaliams, norėjusiems palikti mokyklą, pinigų neliko. Mat iš viso darbą palikti nori apie 1000 mokytojų“, - pasakojo A.Jurgelevičius.

Pasak jo, Vyriausybę profsąjungos ragina fondą papildyti, nes ir prieš rugsėjo 1-ąją laukiama pedagogų atsistatydinimo bumo, tačiau Vyriausybė nelinkusi klausytis. Argumentuoja, esą fondo pinigais dažnai piktnaudžiaujama: dažnai mokytojai pasitraukia iš darbo su kompensacijomis ir po trumpo laiko grįžta į tą pačią mokyklą. Bet teisės aktai, pasirodo, to ir nedraudžia.

„A.Verygos rekomendacijose rašoma, kad reikia užtikrinti, jog vyresnio amžiaus mokytojai neturėtų tiesioginio kontakto su vaikais. Mūsų teisininkai tai traktuoja, kad turima leisti jiems dirbti nuotoliniu būdu.

Tačiau pas mus teisės aktus visi skaito taip, kaip nori, todėl dažna mokykla vyresniems tiesiog pasakė, kad jie negali dirbti. Tai vyresnius išgąsdino. Tačiau tas rizikos grupės amžiaus pakėlimas 5 metais iš darbo pasitraukusių pedagogų neturėtų gąsdinti, į ją nebepatenkantys neturės išeitinių kompensacijų grąžinti, o kompensacijos mokamos ir rizikos grupei nepriklausantiems, bet atitinkantiems tam tikrus kriterijus“, - nuramino A.Jurgelevičius.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (8)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • REFERENDUMAS: Kviečiame pasirašyti elektroniniu būdu.

  • PENSIJA: Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Socialinio draudimo pensijų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymą. Šiuo įstatymu tęsiamas papildomas pensijų didinimas, kuris pagal 2019 metais prezidento inicijuotą įstatymą, buvo vykdomas 2020 ir 2021 metais.
  • BAUDA: Italijos konkurencijos prievaizdė jau antrą kartą šią savaitę skyrė baudą amerikiečių technologijų milžinėms – šį kartą „Apple“ ir „Google“ – bendrai 20 mln. Eur.
  • APRIBOJIMAS: Penktadienį įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas Konkurencijos tarybos prašymas ir buvusiai bendrovės „NCG Distribution“ vadovei Laurai Gaigalienei apribota teisė 3 metus eiti vadovaujamas pareigas.
  • ESKALACIJA: Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį teigė, kad jo šalis yra pasirengusi galimai konflikto su Rusija eskalacijai.
  • RENOVACIJA: 83 proc. šalies gyventojų, gyvenančių senuose daugiabučiuose, norėtų juos atnaujinti.
  • ATLYGINIMAS: Vidutinis neto atlyginimas valstybės sektoriuje didėjo 7,8%, iki 1.055,7 Eur, privačiame – 9,9% iki 994 Eur.
  • SKIEPAI: Čilės Visuomenės sveikatos institutas davė leidimą skiepyti Kinijos kompanijos „Sinovac“ pagaminta „CoronaVac“ vakcina nuo koronaviruso vaikus nuo trejų metų amžiaus.
  • ŽUVO: Vienoje Sibiro anglių kasykloje daugiau kaip 50 žmonių žuvo ketvirtadienį per numanomą metano sprogimą ir gaisrą, pranešė vietos pareigūnai.
  • ŠVENTĖ: Penktadienį Kauno rajone, Naujuosiuose Muniškiuose, rengiama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro laiko kapsulės įkasimo šventė.
  • RINKIMAI: Libijos rinkimų komisija gruodį vyksiančiuose prezidento rinkimuose neleido dalyvauti buvusio diktatoriaus Muammaro al-Gaddafio sūnui.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar lankysitės savo miesto, miestelio mugėse, šventiniuose renginiuose, eglės įžiebimo ceremonijoje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jei Lietuvoje bus įvestas privalomasis skiepijimas kaip Austrijoje, kokie bus Jūsų veiksmai?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1 +1 C

-4 +2 C

 

-8 +1 C

-2 +2 C

-5 +1 C

 

-4 0 C

0-8 m/s

0-9 m/s

 

0-7 m/s